žiotẽlė, augalų lapų, kartais jaunų ūglių ir kitų antžeminių dalių epidermyje esanti angelė. Pro žiotelę vyksta dujų apykaita: į audinius patenka anglies dioksidas, paimamas arba pašalinamas deguonis, garinamas vanduo. Žiotelę sudaro 2 varstomosios ir 2 arba 4 pagalbinės ląstelės. Tarp varstomųjų ląstelių yra užsiverti arba atsiverti galintis plyšys. Varstomųjų ląstelių viena sienelė, nukreipta į plyšio pusę, yra stora, prie pagalbinių ląstelių prigludusi sienelė plona. Padidėjus turgoriniam slėgiui plonoji sienelė išsipučia ir žiotelė atsiveria, slėgiui sumažėjus – išsitiesina ir žiotelė užsiveria. Žiotelės šviesiu paros metu būna atsivėrusios, tamsiu – užsivėrusios, bet stingant drėgmės ir dieną būna užsivėrusios. Varstomosios ląstelės turi chloroplastų, pagalbinės – tik leukoplastų. Žiotelių skaičius lapo paviršiuje priklauso nuo augalo rūšies ir buveinės sąlygų. 1 mm2 gali būti nuo kelių dešimčių iki daugiau kaip 1000 žiotelių. Dažniausiai žiotelės išsidėsčiusios lapų apatinėje pusėje, drėgnose vietose augančių augalų – abiejose pusėse, vandens augalų su plūduriuojančiais lapais (pvz., lūgnės, vandenplūkio) – tik viršutinėje pusėje, vandens augalai su panirusiais lapais (pvz., plūdė, plukenis, elodėja) žiotelių neturi. Žiotelės lapo paviršiuje būna išsidėsčiusios eilėmis (pvz., miglės, pušies, eglės) arba padrikai (pvz., beržo, erškėčio, dobilo).
849