žiótys, vieta, kur upė įteka į kitą vandens objektą (upę, ežerą, jūrą); upės, kaip struktūrinio upyno elemento, pabaiga, esanti žemiau upės žemupio. Daugumai mažų upių būdingos vienavagės (paprastosios) žiotys. Didelių upių, įtekančių į vandenynus arba jūras, žiotyse dažnai susidaro upės nešmenų suformuotos lygumos – deltos arba plačios, pusiau uždaros potvynių metu užliejamos įlankos – estuarijos. Kai kurios upės neturi pastovių žiočių. Aridinėse srityse dalis upių išsenka niekur neįtekėjusios (susidaro akligalio tipo žiotys). Tikslus žiočių vietos nustatymas svarbus upės priskyrimui tam tikram baseinui, jo morfometrinių ir hidrografinių rodiklių vertinimui. Nuo upės ištakos iki žiočių matuojamas upės ilgis.
Duero žiotys (Porto, Portugalija)
1841