žirg spòrtas, sporto šakų grupė, apimanti jojimą, važiavimą kinkiniais, rogių lenktynes ant ledo, raitelių sportinius žaidimus. Sportinė sėkmė labai priklauso nuo sportininko ir žirgo bendradarbiavimo, todėl treniruotėse siekiama, kad žirgas suprastų, ko iš jo reikalaujama, ir pats stengtųsi tai atlikti. Jojimas – jojamojo žirgo valdymas; klasikinės rungtys: konkūrai, dailusis jojimas ir trikovė, kitos – reiningas, ištvermės jojimas, voltižiravimas, greičio lenktynės.
Konkūrai
Populiariausia žirgų sporto rungtis – konkūrai (prancūzų kalba concours) – kliūtinis jojimas griaunamų 6–17 kliūčių maršrute (parkūre). Kiekvienas dalyvis startuoja atskirai. Taisyklių pažeidimai vertinami baudos taškais arba baudos sekundėmis. Runtyniaujama aptvertoje smėlio arba žolės aikštėje. Aukščiausiojo lygio varžybose kliūčių aukštis iki 160 cm, plotis iki 200 cm; aukštesnės kaip 170 cm kliūtys naudojamos tik šuolio galingumo rungtyje. Konkūrai yra ir viena šiuolaikinės penkiakovės rungčių. Praeityje buvo siekiama šuolio į aukštį ir tolį rekordų. 1949 kapitonas Alberto Larraguibelis Moralesas (Čilė; su žirgu Huaso ex-Faithful) pasiekė pasaulio aukščio (2,47 m), 1975 Andre Ferreira (Pietų Afrikos Respublika; su Something) – tolio (įveikė 8,40 m pločio vandens griovį) rekordus.
konkūras (šiuolaikinė penkiakovė; Laura Asadauskaitė 2012 olimpinėse žaidynėse)
Dailusis jojimas
Dailiojo jojimo (išjodinėjimo; aliūrų ir žirgo judėjimo kitų rūšių demonstravimo) įgūdžiai įgyjami žirgo išjodinėjimu – jo fizinių ir psichinių savybių lavinimu per sistemingas treniruotes. Pagrindinis išjodinėjimas būtinas bet kurioje rungtyje, dailiojo jojimo rungtyje dalyvaujantiems žirgams privaloma vadinamoji aukštoji jojimo mokykla (jie atlieka sudėtingiausius judesius – piruetus, pasažus ir kitus, jų įvairius derinius). Sunkiausia dailiojo jojimo rungtis yra Didžiojo prizo (Grand Prix) varžybos. Čempionatų pagrindinė rungtis – laisvoji programa pagal Didžiojo prizo varžybų reikalavimus. Atliekama su muzika. Varžybos vyksta 60 × 20 m smėlio aikštelėje, aptvertoje 30 cm aukščio tvorele. Vertinama balais.
dailusis jojimas
Trikovė
Trikovė susideda iš dailiojo jojimo (išjodinėjimo pagrindinio testo, be aukštosios jojimo mokyklos), kliūtinio laukų jojimo ir konkūro (kliūtys iki 120 centimetrų). Laukų jojimas vyksta raižytoje vietovėje įveikiant negriaunamas 120 cm aukščio kliūtis; yra kliūčių, įkomponuotų sekliame vandenyje. Priklausomai nuo varžybų sunkumo klasės, šuolių skaičius 32–45, nuotolis 4160–7410 m, reikalaujamas jojimo greitis 520–570 m/min. Varžomasi 3 dienas tuo pačiu žirgu. Vertinama baudos taškais.
Reiningas
Reiningas – Jungtinių Amerikos Valstijų kaubojiškojo vesterno stiliaus išjodinėjimo varžybos apvalioje smėlio arenoje. Jojama Amerikos ketvirtmylių veislės (Quarter Horse) žirgais, kurių atliekamų žaibiškų sukinių neišlaikytų kitų veislių žirgų kojų sausgyslės. Vertinama balais. Vyksta pasaulio čempionatai.
reiningas
Ištvermės jojimas
Ištvermės jojimas – ilgų nuotolių jojimas 1 dieną su veterinarijos kontrolės punktais. Klasikinis nuotolis – 160 km (100 mylių); jojama 80 km ir trumpesni nuotoliai. Žirgų būklė tikrinama prieš startą, trasoje ir finiše. Laimi raitelis, pirmas finišavęs ir išlaikęs veterinarinį patikrinimą po finišo. Laimėtojų vidutinis greitis 17–20 km/h; geriausių rezultatų pasiekia ištvermingieji arabų veislės žirgai.
Voltižiravimas
Voltižiravimas – gimnastika ant ratu bėgančio žirgo, pabalnoto specialiu balnu su rankenomis. Svarbiausi pratimai: užšokimas ant žirgo ir nušokimas nuo jo, peršokimas per žirgą, žirklės, jojimas stačiomis. Dažniausiai rungtyniauja buvę gimnastai.
Greičio lenktynės
Greičio lenktynės (hipodrome arba kitoje lygioje vietoje) dažniausiai rengiamos be kliūčių ne jaunesniais kaip 2 m. amžiaus žirgais (trasos ilgis dažniausiai 1,6–2,4 km), su kliūtimis ne jaunesniais kaip 3 m. žirgais (3,2–5,2 km), su įvairiomis kliūtimis (stiplčezas) ne jaunesniais kaip 4 m. žirgais (nuotolis 3,2–7,2 km su 18 arba daugiau masyvių nejudamų kliūčių, kurių aukštis iki 140 centimetrų). Dar būna ristūnų lenktynės, daugybė regioninių bei nacionalinių rungčių.
žirgų greičio lenktynės
Kitos žirgų sporto šakos
Važiavimas kinkiniais susideda iš važiavimo manieže, lauko kliūčių įveikimo ir aikštėje įrengto kliūčių maršruto įveikimo. Važiuojama keturračiais vežimėliais. Vyksta keturkinkių, dvikinkių ir vienkinkių varžybos, pasaulio ir žemynų čempionatai. Vertinama baudos taškais. Dar vyksta rogių lenktynės ant ledo, polas ir kiti raitelių sportiniai žaidimai.
Istorija
Žirgų sportas – viena seniausių sporto šakų. 682 pr. Kr. olimpinėse žaidynėse vyko važiavimo ketvertu žirgų varžybos. 1868 Dubline įvyko pirmosios šiuolaikinio žirgų sporto varžybos. 19 a. pabaigoje Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose vyko šokimo per kliūtis varžybos. 1900 ir 1908 į olimpinių žaidynių programą įtrauktas polas, į 1912 oficialią programą – žirgų sporto 3 rungtys: konkūrai, dailusis jojimas ir trikovė (pirmasis čempionas švedas Carlas Gustafas Bonde); iki 1920 olimpinės žirgų sporto varžybos vykdavo pagal nacionalines rengėjų taisykles. 1921 P. de Coubertino (Prancūzija) iniciatyva parengtos žirgų sporto taisyklės ir 8 šalių atstovai įkūrė Tarptautinę žirgų sporto federaciją (pranc. Fédération Equestre Internationale, FEI, kuri 2023 vienijo 133 šalis). Tarptautinė žirgų sporto federacija kultivuoja 7 rungtis, iš jų 3 yra olimpinės: konkūrai, dailusis jojimas, trikovė, kitos – reiningas, ištvermės jojimas, voltižiravimas ir važiavimas kinkiniais. Rengiamos ir neįgaliųjų žirgų sporto varžybos. Nuo 1953 rengiami konkūrų pasaulio čempionatai (1965–74 įvyko 3 moterų čempionatai, vėliau moterys ir vyrai pradėjo rungtis kartu lygiomis teisėmis), nuo 1957 – Europos čempionatai. 1927–62 vyko Tarptautinės žirgų sporto federacijos išjodinėjimo, nuo 1963 vyksta Europos, nuo 1966 – pasaulio dailiojo jojimo čempionatai. Pasaulio ir Europos čempionatuose, olimpinėse žaidynėse daugiausia laimėjimų pasiekė Vokietijos raiteliai. Nuo 1978 Tarptautinė žirgų sporto federacija rengia (halėse rudenį ir pavasarį) konkūrų pasaulio taurės varžybas (atrankos lygose dalyvauja apie 1500 raitelių), nuo 1986 – dailiojo jojimo, trikovės ir važiavimo kinkiniais pasaulio taurių varžybas, nuo 1994 (kas 4 m.) – pasaulio žirgų sporto žaidynes (programoje visų 7 rungčių pasaulio čempionatai).
Lietuvoje
Lietuvoje 19 a. vyko ristūnų lenktynės ant ežerų ledo, iki šiol išliko Sartų lenktynės (nuo 1933 jos tapo oficialios). 19 a. Vilniuje veikė Jojamųjų žirgų lenktynių draugija. Šiuolaikinio žirgų sporto pradžia – Lietuvos kavalerijos pulkuose. Nuo 1920 visi 3 pulkai – husarai (Kaune), ulonai (Alytuje), dragūnai (Tauragėje) – geresniam kareivių ir žirgų parengimui naudojo 8 km kliūtinį laukų jojimą. 1925 pulkai ėmė rengti savo konkūrų varžybas. 1929 Kaune surengtos pirmosios žirgų sporto oficialios varžybos – kavalerijos pulkų raitųjų sporto rungtynės (KPRSR). Programoje buvo atskiri karininkų ir puskarininkių konkūrai; karininkų žirgai buvo geresni, todėl ir kliūtys 10–20 cm aukštesnės (tokia tvarka galiojo visose šalyse iki pat 1948 olimpinių žaidynių); karininkų 120 cm aukščio konkūrą laimėjo vyriausiasis leitenantas Šakėnas su Azijatu (šuolis į aukštį – 1,75 metrai).
Sartų lenktynės (2018)
Sartų lenktynės ant Sartų ežero ledo (1988 02 06)
Geriausi raiteliai karininkai tobulinosi Vakarų Europos aukštosiose kavalerijos mokyklose. 1932 IV kavalerijos pulkų raitųjų sporto rungtynėse įvyko medžioklinis (laukų) jojimas (3620 m nuotolis su 12 iki 1,30 m aukščio kliūčių). 1932 įsteigta Lietuvos žirginio sporto sąjunga (LŽSS; rengė varžybas, į jas įtraukė ir civilius raitelius), 1933 – Sporūtos žirgų sporto sekcija Vytija (rengė jaunuosius raitelius, gerino žirgus), Kaune – Jojimo mokykla. Buvo rengiamos raitelių varžybos, aktyviausi – šauliai, jaunalietuviai, skautai. Suvalkijos ir Panevėžio apskričių civilių raitelių rateliai 1933 dalyvavo V Raitųjų dienose (buvusios kavalerijos pulkų raitųjų sporto rungtynės). 1934 VI Raitųjų dienose dalyvavo 248 raiteliai su 320 žirgų (iš jų 75 civilių žirgai). 1936 įvesta raitelių ir žirgų registracija bei licencijos. Pagal Tarptautinės žirgų sporto federacijos statutą įsigaliojo raitelių skirstymas į klases: džentelmenus, amazones, mėgėjus, profesionalus. Žirgų sportui buvo svarbi 1938 I Lietuvos tautinės olimpiados dalis. 1938 majoras Antanas Andriūnas (su Ampyru) Paryžiuje laimėjo Europos kariuomenių tarptautinių varžybų konkūrų rungties aukso medalį. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą nebeliko Lietuvos kavalerijos, Lietuvos žirginio sporto sąjungos, buvo sunaikintas ir žirgų sportas (iki 1955 jo nebebuvo).
Žirgų sporto atkūrimo iniciatorius – K. Načajus. 1955 Kaune įvyko 1 m aukščio konkūrų ir lenktynių varžybos, 1955 įkurta Kauno, 1957 – Vilniaus jojimo sporto mokykla, Lietuvos jojimo federacija. 1956 Kaune įvyko I oficialus Lietuvos čempionatas (išjodinėjimo, konkūrų ir trikovės rungtys). Maskvoje SSRS tautų spartakiados II grupės trikovės varžybose Lietuvos komanda ir individualiai A. Juodžbalis užėmė 3 vietą. L. Navickas Didžiajam prizui parengė kumelę Sireną, kuri pasiekė rekordą: 11 kartų tapo Lietuvos čempione. 1964 Kaune įvyko pirmos tarptautinės konkūrų varžybos (iki 1989 jų surengta 19). 1965 pradėtos rengti Nemuno draugijos žaidynės ir čempionatai. 1967 SSRS tautų spartakiadoje Lietuvos trikovės rinktinė (A. Sinevičius, V. Bučys, A. Butkus ir J. Butkus) pelnė bronzos medalį. Nuo 1965 pradėta dalyvauti socialistinių šalių varžybose (dažniausiai jojimo klubų kvietimu). 1973 Lietuvos jaunimo konkūrų rinktinė (V. Šleivis, P. Balandis, G. Pikūnas) tapo SSRS čempione. 1974 R. Žibaitis (su Teletaipu) Europos trikovės jaunių čempionate individuliai užėmė 4 vietą, su SSRS rinktine pelnė bronzos medalį. 1980 Lietuvoje buvo apie 500 raitelių, 350 sportinių žirgų, 33 treneriai.
Edmundas Klimovas jojimo varžybose Vingio parke (1987 09 05)
1970–90 žirginiam sportui daug nusipelnė konkūrų vyriausiasis treneris Antanas Vaitkevičius ir Lietuvos jojimo federacijos pirmininkas Vytautas Rupas, įrengęs šiuolaikines bazes. Žymesnieji sportininkai, SSRS čempionai ir prizininkai: Zigmas Šarka, Raimundas Udrakis, Edmundas Klimovas, Laimondas Skėrys, Vincas Civinskas (jaunesnysis), Rimantas Babrauskas (konkūrų), L. Navickas, R. Sidabraitė (Sabonienė), S. Snarskienė (dailiojo jojimo), Alfredas Žvirblis (trikovės). 1983 ir 1985 Z. Šarka ir Edmundas Klimovas dalyvavo (su SSRS rinktine) Europos, 1986 Z. Šarka – pasaulio konkūrų čempionate. 1986 R. Udrakis (su Dekoracija) laimėjo Europos jaunimo konkūrų čempionato bronzos medalį, V. Civinskas (jaunesnysis; su Fascidu) – greičio konkūrą. Pasaulio taurės Vakarų Europos lygos (stipriausios pasaulio lygos) atrankos varžybose 1987 R. Udrakis (su Dekoracija) užėmė 8, Z. Šarka – 11 vietą tarp 50 geriausių Vakarų Europos profesionalų.
1988 Seulo olimpinėse žaidynėse dalyvavo (su SSRS rinktine 15 vieta; iki nepriklausomybės atkūrimo vienintelis lietuvis) Raimundas Udrakis (su Dekoracija).
1989 Tarptautinė žirgų sporto federacija įkūrė konkūrų Pasaulio taurės atrankinę Vidurio Europos lygą (Central European League, CEL; apima visas buvusias socialistines šalis), kurios pirmosios varžybos – CSI‑W (CSI – tarptautinės konkūrų varžybos, W – Pasaulio taurės atrankos varžybos) – įvyko Raseiniuose.
1989 atkurta Lietuvos žirginio sporto sąjunga (nuo 2010 Lietuvos žirginio sporto federacija), kuri 1992 tapo Tarptautinės žirgų sporto federacijos (FEI) nare. Nuo 1992 Lietuvos žirginio sporto federacija dalyvauja Pasaulio taurės Vidurio Europos lygos varžybose: 1994 tarptautinių konkūrų varžybų Pasaulio taurės atrankos varžybose Rimantas Babrauskas (su Hamanu) užėmė 3 vietą ir laimėjo teisę dalyvauti 1995 Pasaulio taurės finale, 1996 Lietuvos rinktinė laimėjo komandinę taurę, daug Pasaulio taurės Vidurio Europos lygos varžybų etapų – tarptautinių konkūrų varžybų Pasaulio taurės atrankos varžybose laimėta individualiai: 1992 V. Žukauskas (su Štormu), V. Surplys (su Razgadčiku), 1993 Z. Šarka (su Hepatitu), 1995 A. Ruškys (su Harperiu), V. Civinskas (jaunesnysis; su Rajonu), I. Grikienis (su Senatoriumi), 1997 V. Civinskas (su Grandu), 1999 R. Rimkus (su Losjonu), A. Petrovas (su Rassvetu), 2001 Z. Šarka (su Totaru), R. Rimkus (su Horalu), 2003 Z. Šarka (su Chanu).
Raimundas Udrakis su žirgu Dekoracija (1987 03 03)
Zigmantas Šarka tarptautinėse jojimo varžybose Vilniaus Vingio parke (1982 09 04)
1993 trikovininkas G. Pikūnas CCI Gotlande užėmė 8 vietą, 2003 Aistis Vitkauskas (su Candis) laimėjo 3 vietą dideliame CIC××× (trikovės sutrumpinta programa) turnyre Švedijoje. Nuo 1994 Lietuvos žirginio sporto federacija dalyvauja neakivaizdinėse Tarptautinės žirgų sporto federacijos pasaulio išjodinėjimo varžybose (FEI World Dressage Challenge), R. Sabonienė, N. Drobyševskaja ir kitos yra laimėjusios Tarptautinės žirgų sporto federacijos prizų. 1998 Z. Šarka (su Ema) pirmasis dalyvavo pasaulio žirgų sporto žaidynių (PŽSŽ; WEG) Romoje konkūrų varžybose. 2004 neakivaizdinėse pasaulio konkūrų varžybose Lietuvos komanda tapo bronzos medalininke. 1997 Almutis Raila, Sergejus Feoktistovas ir kiti surengė pirmąsias Lietuvoje važiavimo kinkiniais varžybas, 1999 įvyko I oficialus Lietuvos važiavimo kinkiniais čempionatas (vienkinkių ir dvikinkių vadeliojimo čempione tapo A. Railienė), 2001 – I Lietuvos ištvermės jojimo čempionatas (60 km nuotolyje laimėjo S. Smilgys).
2002 Lietuvos tautinėje olimpiadoje Z. Šarka (su Sir Saliutu) pagerino Lietuvos šuolio į aukštį rekordą (iki 210 centimetrų). 2006 pasaulio žirgų sporto žaidynėse lietuviai pirmą kartą dalyvavo dailiojo jojimo ir ištvermės jojimo varžybose. Kanados lietuvė O. Vyšniauskas gerai jojo Didžiojo prizo testą (66 %), 160 km nuotolyje varžėsi D. Lastauskaitė ir Gražina Stugytė. 2009 Aistis Vitkauskas (su AK Galopper) pirmasis iš lietuvių raitelių dalyvavo Europos trikovės čempionate Fontainebleau (Prancūzija), 2011 ten pat dalyvavo prestižinėse CIC××× varžybose. 2010 Benas Gutkauskas užėmė 4 vietą konkūrų Vidurio Europos lygos varžybose ir pirmasis lietuvis jojo Tarptautinės žirgų sporto federacijos Pasaulio taurės finale Ženevoje.
Tarptautinės žirgų sporto federacijos oficialūs asmenys: tarptautiniai teisėjai – Viktoras Milvydas (1992–2003), Judra Kašarina, V. Paznanskis, G. Oliškevičius, maršrutų dizaineriai (CD) – L. Skėrys, V. Paznanskis, varžybų veterinaras Aleksandras Dranseika. Kiti žymūs teisėjai: E. Pilkauskas (10 kartų Vilniaus tarptautinių konkūrų varžybų vyriausiasis teisėjas), Vladas Zarauskas, Jonas Butkus ir Vaclovas Mečislovas Preišegolavičius.
Lietuvoje 2013 buvo apie 200 žirgų sporto klubų (iš jų 36 priklausė Lietuvos žirginio sporto federacijai), apie 800 sportinių žirgų, 10 etatinių trenerių. Vyksta populiarūs Lietuvos uždarų patalpų žiemos konkūrų ir išjodinėjimo čempionatai (nuo 1970), Premjero taurės konkūrų varžybos Marijampolėje (nuo 1995), Prezidento – Kaune (kasmet rugsėjį nuo 2001).
-jojimas; -konkūrai, -dailusis jojimas; -greičio lenktynės; -voltižiravimas; -reiningas; -trikovė