žirgýnas, žemės ūkio įmonė, veisianti ir tobulinanti veislinius arklius. Žirgyne laikomi geriausi tam tikrų veislių arkliai. Žirgyno svarbiausias uždavinys – organizuoti arklių selekciją, arklių bandymus, įvertinti reproduktorius pagal palikuonis, sukurti naujas linijas ir šeimas, išauginti geros veislės reproduktorius. Pirmieji žirgynai įkurti 11–12 amžiuje. Daugiausia jų atsirado Vakarų Europoje 18–19 amžiuje. Išvestos geriausios arklių veislės: grynakraujai jojamieji, brabansonai, peršeronai, ardėnai, trakėnai, Hanoverio arkliai, Norfolko ristūnai. Didžiausi žirgynai 21 a. pradžioje buvo Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje.
Lietuvoje
Lietuvoje žirgynų buvo jau feodalizmo laikais. Mažojoje Lietuvoje, Trakėnuose (nuo 1946 Jasnaja Poliana) 1732 buvo įsteigtas Prūsijos valstybinis žirgynas (veisė trakėnus). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje veikė Vilniaus savivaldybės eržilų depas; Rietave ir Plungėje žirgynus turėjo dvarininkai Oginskiai. 1922–44 Gruzdžių žirgyne veisė žemaitukų veislės arklius, Kėdainių žirgyne – jojamuosius arklius. 1990 Lietuvoje buvo Nemuno (Šilutės rj., įkurtas 1945), Vilniaus (Riešėje, 1949), Sudavijos (Marijampolės rj., 1950), Žagarės (1952) ir Dusetų (1967) valstybiniai žirgynai. Žirgynuose buvo sutelkti geriausi (8 veislių) veisliniai arkliai, kuriamos naujos perspektyvios arklių linijos, daromi arklių pajėgumo bandymai (kiekviename žirgyne buvo bėgimo takai arkliams treniruoti ir lenktynėms rengti; Vilniaus, Nemuno ir Žagarės žirgynai arkliams treniruoti turėjo dengtus maniežus). Kiekvienas žirgynas laikė 40–50 eržilų reproduktorių. Nuo 2001 specialiosios paskirties bendrovės Vilniaus žirgynas, Nemuno žirgynas ir Sartų žirgynas veisė Lietuvoje sukurtų ir tradiciškai auginamų veislių arklius bei saugojo jų genofondą. 2012 šie žirgynai sujungti į bendrovę Lietuvos žirgynas.
Seirijų žirgynas
602