žirklės

rankinės žirklės

mašininės žirklės

žrklės, įrankis arba mechanizmas įvairioms medžiagoms kirpti. Pagrindinė darbo dalis yra pora (arba kelios poros) peilių, kerpančių (pjaunančių, kertančių) medžiagą. Dvinarių žirklių peiliai sujungti varžtu arba kniede, vienanarių – spyruokliuojančia metaline plokštele. Rankinės žirklės sudarytos iš 2 peilių ir 2 rankenų. Naudojamos buityje, ūkyje, medicinoje; jomis kerpamas popierius, audiniai, oda, skarda, viela, plaukai, vilnos, tvarsčiai. Mašininės žirklės būna su tiesiais, kreivais, diskiniais arba mišriais peiliais; jų vienas peilis dažniausiai nejuda, kitą peilį judina elektrinė, hidraulinė, pneumatinė ar kita pavara. Šios žirklės būna giljotininės, svirtinės, diskinės, iškertančiosios. Jomis metalo apdirbimo įmonėse pjaunamos arba kertamos skardos arba metalo juostos, lakštai, valcuoto metalo fasoniniai profiliai, vamzdžiai, soduose karpomos gyvatvorės, žolės.

Žirklės pradėtos naudoti pirmo tūkstantmečio prieš Kristų antroje pusėje; Centrinėje Europoje (Austrijos, Čekijos teritorijoje) naudotos 3 a. prieš Kristų.

LIETUVOJE žirklės pradėtos naudoti, manoma, pirmo tūkstantmečio prieš Kristų antroje pusėje. Seniausios žirklės rastos Gibaičių kapinyno (datuojamas 3–6 a.) moters kape. Žirklių rasta 4 a. jotvingių kape Šveicarijos pilkapyne, 5–11 a. Kaukų, 14 a. Kernavės, 14 a. Maišiagalos piliakalniuose, 15 a. Obelių, 14–16 a. Rumšiškių kapinynuose, daugelyje kitų vietų.

žirklės (2 a. Trabzonas; Metropolitano meno muziejus)