žirniai

prinokę džiovinti žirniai

žirnių derlius

žrniai, vienamečiai žemės ūkio augalai. Priklauso pupinių (Fabaceae) šeimos žirnio (Pisum) genčiai.

sėjamieji žirniai

Maistui ir pašarui auginamas sėjamasis žirnis (Pisum sativum). Maistinių veislių žirnių sėklos (3–9) baltos arba žalsvos kampuotos. 1000 sėklų masė 35–400 gramų. Žydi baltai, ankštys būna žalios, pribrendusios – gelsvos. Pašarinių veislių žirnių sėklos dažniausiai pilkos, rudos, taškuotos. Žiedai rausvi, rusvai violetiniai. Stiebas ir lapkočiai violetinio atspalvio. Žirnių šaknis liemeninė. Jie išauga iki 1 metro. Lapai poriniai plunksniški, turi po 2 ar 3 poras lapelių, baigiasi šakotais ūseliais. Žiedynai lapo pažastyse išaugina 1–3 žiedus. Ankštys įvairaus dydžio, lygios, buka viršūne, tiesios arba lenktos, kardo formos. Sudarytos iš 2 sąvarų. Maistinių žirnių sąvarų vidus padengtas vaškiniu sluoksniu.

Maistinės savybės, vartojimas

Turi daug baltymų ir kitų maisto medžiagų. Prinokę grūdai valgomi virti, konservuoti, malami į kruopas ir miltus. Neprinokę žali žirniai valgomi švieži, virti ir konservuoti. Pašarinių veislių sėjamojo žirnio sėklomis, žaliąja mase, šienu, šeriami gyvuliai.

Auginimas

Žirniai dirvožemyje kaupia daug azoto; dygsta 12–20 dienų 1–2 °C temperatūroje. Daigai pakelia –4 °C arba –6 °C šalnas. Geriausiai dera vidutinės granuliometrinės sudėties, neutraliame (pH 6,8–7,4) karbonatingame priesmėlio dirvožemyje po kaupiamųjų augalų, žiemkenčių ar vasarojaus. Žirniai tręšiami fosforo ir kalio trąšomis, jei silpnai auga – amonio salietra. Pašarui žirniai auginami kartu su miežiais. Sėjami anksti pavasarį. Jie būna atsparesni ligoms ir kenkėjams, anksčiau subręsta. Žirnius geriausia sėti eilėmis 15–20 cm tarpeliais. Vidutinės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose žirnių sėklos įterpiamos į 6–7 cm gylį, sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiuose – į 4–5 cm gylį. Akėjami, kai užaugina 2–5 lapelius ir pridygsta daug piktžolių.

neprinokę žali žirniai ankštyje

Kenkėjai ir ligos

Žirnių kenkėjai: gumbeliniai straubliukai, žirniniai vaisėdžiai, tripsai. Ligos: askochitozė, deguliai, šaknų puvinys, netikroji miltligė.

Su ligomis ir kenkėjais kovojama agrotechnikos ir cheminėmis priemonėmis.

Lietuviškos žirnių veislės

Žinomesnės lietuviškos žirnių veislės: ‘Ieva DS’, ‘Jūra DS’, ‘Kiblukai’, ‘Simona’, ‘Greitukai’, ‘Žalsviai’, ‘Rainiai’. ‘Ieva DS’, sėjamųjų žirnių veislė, sukurta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute. Vegetacijos periodas apie 90 dienų. Vidutinis augalų aukštis apie 110 centimetrų. Subrendusių žirnių grūdų luobelė žalios spalvos. Grūdai vidutinio stambumo, vidutinė 1000 grūdų masė apie 250 gramų. Grūdai kaupia vidutiniškai 23 % baltymų. Augalų atsparumas išgulimui vidutiniškai įvertintas 6,7 balo. Grūdai gerai laikosi ankštyse, atsparumas išbyrėjimui iš ankščių 8,8 balo. Veislė atspari pašaknio ligoms ir žirnių askochitozei.

‘Jūra DS’, žirnių veislė, sukurta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute. Vegetacijos vidutinė trukmė apie 90 dienų, skaičiuojant nuo žirnių sudygimo iki visiškos brandos. Vidutinis augalų aukštis apie 90 centimetrų. Ankštys neilgos, šviesiai žalios spalvos. Subrendusių grūdų luobelės spalva taip pat žalia. Vidutinė 1000 grūdų masė apie 260 gramų. Grūdai kaupia vidutiniškai 24 % baltymų. Augalų atsparumas išgulimui 6,8 balo, grūdų atsparumas išbyrėjimui iš ankščių 9 balai. Veislė atspari pašaknio ir lapų ligoms.

‘Kiblukai’, sėjamųjų žirnių veislė, sukurta Lietuvos žemės ūkio universitete. Veislės autoriai K. Bėčius, V. Bėčius ir Osvaldas Kažemėkas. Jos vegetacijos periodas, auginant sėklai, trunka apie 85–100 dienų. Augalai aukšti, išauga vidutiniškai iki 150 cm ir daugiau. Subrendusių žirnių grūdų luobelė tamsiai rudos spalvos, 1000 jų vidutinė masė apie 180 gramų. Vidutinis baltymų kiekis sėklose apie 20 %. Veislė vidutiniškai atspari išgulimui (atsparumas išgulimui įvertintas 4,6 balo). Veislė ‘Kiblukai’ 2011 įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą kaip saugotina veislė.

‘Simona’, pusiau belapių žirnių veislė, sukurta Lietuvos žemdirbystės institute. Veislės autoriai R. Bogušas ir J. Sprainaitienė. Vidutinio ankstyvumo. Augalų vegetacijos vidutinė trukmė nuo sėklų sudygimo iki pilnos žirnių brandos apie 85 dienas. Augalų vidutinis aukštis palyginti nedidelis – apie 70 centimetrų. Grūdai vidutinio stambumo, 1000 jų vidutinė masė apie 220 gramų. Grūdai kaupia vidutiniškai apie 20–25 % baltymų. Grūdai labai gerai laikosi ankštyse, jų atsparumas išbyrėjimui iš ankščių 8,8 balo. Augalai atsparūs išgulimui. Veislė atspari grybinėms lapų ligoms, askochitozei, šaknų puviniui.

‘Greitukai’, vidutinio vėlyvumo žirnių veislė. Sukūrė K. Bėčius, V. Bėčius ir Osvaldas Kažemėkas. Vegetacijos periodas apie 80–100 dienų. Subrendusių grūdų luobelė rausvai baltos spalvos. Esant lietingiems orams brendimo metu grūdų spalva gali būti žalsvo atspalvio. 1000 grūdų masė apie 145–160 gramų.

1021

3241

-žirnis; -sėjamasis žirnis