Vanagáitė Zita 1942 09 05Zastronas (prie Daugailių) 1990 08 03Vilnius, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė. Architektė, kraštotyrininkė. Baigusi Kauno politechnikos institutą nuo 1966 dirbo Paminklų konservavimo institute Vilniuje. 1967 įsitraukė į kraštotyros judėjimą; Lietuvos kaimuose, Baltarusijoje, Kaliningrado ir Smolensko srityse, Sibire užrašinėjo lietuvių dainas, papročius, atsiminimus. Priklausė Liaudies dainų klubui. Daugino ir platino nelegalius istorinius ir filosofinius leidinius, rusų emigrantų žurnalų straipsnius. Pogrindžio žurnale Aušra rašė straipsnius apie Lietuvos kultūros paminklų blogą būklę, kraštotyrininkų persekiojimus, talkino leidžiant pogrindžio leidinį Laisvės šauklys. Rusijos ir Estijos disidentams (disidentai) teikdavo informaciją (vėliau pasiekdavusią Vakarus) apie tikinčiųjų persekiojimą, rusifikaciją, ateizaciją Lietuvoje.
1975–85 bendradarbiavo su latvių, estų, rusų, ukrainiečių ir kitais disidentais. Rėmė ir lankė ištremtus pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvius. Persekiota KGB. Nuo 1988 buvo Sąjūdžio komisijos stalinizmo nusikaltimams tirti narė (rinko ir sutelkė talkininkų rinkti, perrašyti ir sisteminti žmonių pateiktą medžiagą apie sovietinio režimo nusikaltimus Lietuvoje), veikė Politinių kalinių gelbėjimo komitete, su P. Pečeliūnu ir J. Bieliauskiene įkūrė Politkalinių ir tremtinių globos grupę. Parašė prisiminimų apie KGB tardymus. 1990 Vilniaus universiteto bibliotekai perdavė rankraščių, pogrindžio spaudos leidinių, dokumentų ir fotografijų archyvą. Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (1999, po mirties).