Žitòmyras (Житомир, Žytomyr), miestas Ukrainos šiaurės vakaruose, į vakarus nuo Kijevo, prie Teterivo upės; Žitomyro srities centras.
Žitomyro centrinės aikštės vaizdas iš viršaus (2018); žmonės švenčia Velykas
263 500 gyventojų (2021). Per Žitomyrą eina Mozyriaus (Baltarusija)–Vinnycios geležinkelis, Kijevo–Lvovo, Minsko (Baltarusija)–Vinnycios plentai. Oro uostas. Metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, stiklo, elektronikos, chemijos, farmacijos, popieriaus, tekstilės, siuvimo, avalynės, maisto pramonė, mašinų, automobilių dalių, baldų, muzikos instrumentų, žaislų gamyba. Žemės ūkio ir ekologijos (įkurtas 1922), technologijos universitetai, pedagoginis institutas. Kraštotyros (įkurtas 1865), kosmonautikos ir kiti muziejai. Paveikslų galerija. Muzikinis dramos, lėlių teatrai. Filharmonija. Šv. Sofijos katedra (pastatyta 1737–51), jėzuitų bažnyčia ir vienuolynas (1751–66), Šv. Mykolo cerkvė (1856), sinagoga, vyskupo rūmai (abu 19 a.). Botanikos sodas. Parkai.
Istorija
Manoma, įkurtas 884, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1240. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas 1320 prijungė jį prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, po 1569 Liublino unijos atiduotas Lenkijai. 1444 gavo miesto teises, 1569 – privilegiją du kartus per metus rengti muges. Nuo 1471 apskrities centras, nuo 1569 čia rinkdavosi seimeliai. 1667–1793 Kijevo vaivadijos centras, pilies ir žemės teismų buveinė. 1648 nusiaubtas kazokų ir totorių. Po Abiejų Tautų Respublikos II padalijimo 1793 užimtas Rusijos. 1798–1925 katalikų, nuo 1799 stačiatikių vyskupijos, 1804–1917 Voluinės gubernijos centras. 19 a. plėtota prekyba, nuo 20 a. pradžios – pramonė. 1918 01–03 čia rezidavo Ukrainos Liaudies Respublikos vyriausybė. 1921–91 priklausė Ukrainos Sovietų Socialistinei Respublikai. 1941–43 okupuotas nacių Vokietijos kariuomenės. Nuo 1937 srities centras.