Zittau

Zittau (Ctau), miestas Vokietijos vidurinės dalies rytuose, Saksonijoje, Neisės kairiajame krante, į pietus nuo Görlitzo, netoli Vokietijos, Lenkijos ir Čekijos sienų sankirtos.

Druskos namas Neustadto aikštėje Zittau

24 500 gyventojų (2021).

Tekstilės (daugiausia medvilnės), metalo apdirbimo, elektrotechnikos, elektronikos pramonė, tekstilės pramonės mašinų, automobilių gamyba. Netoli Zittau kasamos rusvosios anglys. Turizmas; siaurasis geležinkelis (nuo 1890) iš Zittau į Oybino ir Jonsdorfo kurortus Zittau kalnuose.

Zittau-Görlitzo taikomųjų mokslų aukštoji mokykla (universitetas; įkurtas 1992). Zittau miesto (įkurtas 1854; apima kultūros istorijos, gamtotyros muziejus), Šv. Kryžiaus bažnyčios muziejai. Miesto, aukštosios mokyklos bibliotekos. Teatras. Zoologijos sodas.

Zittau rotušė (1845, architektai C. A. Schrammas, K. F. Schinkelis)

Architektūra

Šv. Jono (pirmoji 13 a., po 1757 gaisro 1837 pastatyta dabartinė, architektai W. Stieras, K. F. Schinkelis, C. A. Schrammas), Šv. Petro ir Pauliaus (15–18 a.) bažnyčios, Druskos namas (14 a., perstatytas 16 a., renovuotas 2002), rotušė (1845, architektai C. A. Schrammas, K. F. Schinkelis), 16–18 a. fontanai.

Istorija

Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1238, tuo metu vadintas Sitavia. Miesto teises gavo 1255. Nuo 1346 priklausė Lužicos šešių miestų sąjungai.

14–15 a. mieste klestėjo gelumbės ir alaus gamyba. Po Baltojo kalno mūšio (1620) į Zittau atsikėlė daug protestantų iš Čekijos. Nuo 1635 Zittau priklausė Saksonijai. 1695–1768 mieste vyko raganų procesai.

Nuo 1945 Zittau rytinė dalis atiteko Lenkijai (miestas Sieniawka), kita dalis 1945–49 priklausė SSRS okupacinei zonai, 1949–90 – Vokietijos Demokratinei Respublikai.

2271