žiūronas: 1 – okuliaras, 2, 3 – prizmės, 4 – lanksto ašis, 5 – objektyvas, 6 – dioptrinis žiedas
žiūrõnas, optinis prietaisas iš 2 lygiagrečių regimųjų vamzdžių dideliu atstumu vietovei ir įvairiems objektams stebėti, nagrinėti ir žvalgyti. Jei yra tinklelis, žiūronas naudojamas įvairiems kampams ir nuotoliams iki stebimų objektų nustatyti. Žiūronas yra teleskopo, taikiklio, tolimačio, periskopo dalis. Pagal optinę sistemą žiūronai skirstomi į refraktorinius, reflektorinius, prizminius, pagal paskirtį – į astronominius, geodezinius, teatrinius, lauko, karinius ir kitus. Kartais dviejų lygiagrečių regimųjų vamzdžių žiūronai vadinami binokliais, vieno – monokliais. Paprasčiausią žiūroną sudaro objektyvas ir okuliaras. Objektyvo sudarytas tikrasis atvaizdas (sumažintas ir apverstas) yra objektyvo židinio plokštumoje arba toliau; tai priklauso nuo atstumo tarp daikto ir objektyvo. Okuliaro priekinė židinio plokštuma sutapdinama su daikto atvaizdu. Jei daiktas yra be galo toli, tai užpakalinis objektyvo židinys sutapdinamas su priekiniu okuliaro židiniu (teleskopinė sistema).
Tiesų daikto atvaizdą duoda tarp objektyvo ir okuliaro įtaisyta prizmių arba lęšių sistema, apverčianti atvaizdą, t. p. specialus okuliaras (skaidomasis lęšis). Žiūrono objektyvą sudaro 2 ar daugiau lęšių. Žiūrono didinimas lygus daikto atvaizdo ir paties daikto kampinių matmenų santykiui. Paprasčiausio žiūrono didinimas γ = f1 / f2; čia f1 – objektyvo, f2 – okuliaro židinio nuotoliai. Beveik visų žiūronų γ > 1. Žiūrono skiriamąją gebą riboja šviesos difrakcija pro apertūrinę diafragmą. Žiūrono okuliaro regėjimo laukas didelis – 40–70°. Gaminant žiūronus šalinamos aberacijos. 1608 pirmąjį žiūroną sukonstravo Hansas Lippershey (Nyderlandai), 1609 G. Galilei žiūroną, didinantį 20 kartų, pritaikė dangaus kūnams stebėti.
žiūronas
1333