ŽIV

ŽIV (žmogaũs imunodeficto vrusas), lentivirusų šeimos retrovirusas, sukeliantis įgytą imunodeficito sindromą – AIDS. 1983 dvi mokslininkų grupės, vadovaujamos R. Gallo (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir L. Montagnier (Prancūzija), iš AIDS ligonių kraujo izoliavo virusą, kurį pirmieji pavadino HTLV‑III (angl. human T‑lymphotropic virus), antrieji – LAV (lymphadenopathy-associated virus). 1986 virusas pavadintas ŽIV (angl. HIV). Žinomi 2 genetiškai skirtingi, bet turintys bendrų antigenų ŽIV tipai – ŽIV‑1 ir ŽIV‑2. ŽIV‑1 labiau paplitęs Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ŽIV‑2 – Afrikoje. ŽIV yra sferiškos formos virusas, turintis kūgio formos šerdį, sudarytą iš pagrindinio kapsidės baltymo p24, nukleokapsidės baltymo p7/p9, dviejų genomo ribonukleorūgšties (RNR) kopijų ir trijų fermentų – proteazės, atvirkštinės transkriptazės bei integrazės. Apie viruso šerdį po apvalkalu yra baltymo p17. ŽIV apvalkalas sudarytas iš 2 lipidų sluoksnių ir 2 glikoproteinų – gp120 ir gp41, kurie yra svarbūs virusui patenkant į ląsteles. ŽIV genome yra gag, pol, env genai, kurie koduoja viruso įvairius baltymus, t. p. kitų genų – tat, rev, vif, nef, vpr ir vpu, kurie reguliuoja viruso sudedamųjų dalių sintezę, genų transkripciją ir jo replikaciją.

ŽIV schema: 1 – atvirkštinė transkriptazė, 2 – RNR, 3 – proteazė, 4 – integrazė, 5 – lipidų dvisluoksnis, 6 – baltymas p24, 7 – baltymas gp120, 8 – baltymas gp41, 9 – baltymas p17

ŽIV molekulinis modelis

Molekuliniai ŽIV‑1 tyrimai skirtingose šalyse nustatė jo genomo įvairių sričių skirtumus. Pagal tai ŽIV‑1 skirstomas į 2 grupes: M (pagrindinę) ir O (šalutinę). M grupės virusai dar suskirstyti į potipius nuo A iki J. Šių potipių geografinis pasiskirstymas yra skirtingas (pvz., B potipis dažniausiai pasitaiko Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose). ŽIV žmogaus organizme sukelia stiprią imunosupresiją. Jis gyvena ir dauginasi organizmo imuniteto procesuose dalyvaujančiose įvairiose ląstelėse. ŽIV į ląsteles patenka per jų paviršiuje esančius CD4 antigenus (ląstelių diferenciacijos antigenus) ir koreceptorius (CCR5, CXCR4), todėl labiausiai pažeidžia T ląsteles pagalbininkes ir makrofagus. ŽIV pamažu ardo šias ląsteles, jų kiekis mažėja ir organizme vystosi ŽIV liga (žmogaus imunodeficito viruso liga), kurios vėlyvoji stadija yra AIDS.

Pasaulyje 2013 buvo 30–36 mln., 2016 – daugiau kaip 36,7 mln. užsikrėtusiųjų ŽIV, nuo ŽIV infekcijos ir jos pasekmių 2013 mirė apie 3 mln., 2016 – apie 1,0 mln. žmonių. Lietuvoje pirmasis ŽIV užsikrėtęs žmogus nustatytas 1988; 2019 pabaigoje (Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis) buvo užregistruota 3323 ŽIV nešiotojai, iš jų 610 sirgo AIDS, iki 2021 11 01 užregistruota 3551 ŽIV nešiotojas.

1334

-HIV