Živilė Antanina Mačionienė
Mačiónienė Živilė Antanina 1933 11 21Utena 2023 01 11Vilnius, lietuvių architektė. 1958 baigė LSSR dailės institutą. 1958–65 dirbo Miestų statybos projektavimo institute, 1965–66 – Sąjunginio techninės estetikos mokslinio tyrimo instituto Vilniaus filiale, 1966–73 – Komunalinio ūkio projektavimo institute (sektoriaus vadovė), 1973–89 – Paminklų restauravimo (iki 1987 Paminklų konservavimo) institute (projektų vyriausioji architektė; visi Vilniuje). 1994 įkūrė individualią architektūros įmonę Vilniuje.
Projektai
Parengė Alytaus, Kelmės, Kupiškio pirmuosius bendruosius planus (buvusius generalinius; 1958–65), Klaipėdos senamiesčio (1975–77), Šuminų, Strazdų, Vaišnoriškių kaimų Aukštaitijos nacionaliniame parke (1979) regeneravimo projektus. Vadovavo J. Basanavičiaus gimtosios sodybos Ožkabaliuose II atstatymui pagal pačios parengtą projektą (1989–98). Suprojektavo žiūrovų tribūnas Kalnų parke (1974, 1994), Laisvės kovotojų ir okupacijų aukų memorialą Naujosiose Rasų kapinėse (su architektėmis Monika Kijauskiene, Olga Gračiova, skulptore N. Gaigalaite, 1993–2012; visi Vilniuje), paminklą 1830–31 sukilimo lemiamam mūšiui Panerių kalvose (2001).
Ž. A. Mačionienė. J. Basanavičiaus gimtoji sodyba Ožkabaliuose II (atstatyta 1989–98)
Pagal Ž. A. Mačionienės projektus restauruota (1973–89) dvarų pastatų ir parkų (Rokiškyje, Baisogaloje, Renave, Pikeliškėse, Lančiūnavoje, Beržėnuose, Burbiškyje), memorialinių sodybų (M. Katkaus Ažytėnuose, J. Jablonskio Rygiškiuose, Šakių rj. savivaldybė, M. K. Čiurlionio Druskininkuose, P. Cvirkos Klangiuose, Jurbarko rj. savivaldybė, V. Grybo ir K. Glinskio Jurbarke, S. Nėries Kiršuose, Vilkaviškio rj. savivaldybė, H. Zudermano Šilalėje, J. Biliūno Niūronyse, S. ir L. Didžiulių Griežionėlėse, Anykščių rj. savivaldybė, L. Skabeikos Žiogaičiuose, Mažeikių rj. savivaldybė, A. Hrebnickio Rojuje, S. Girėno Vytogaloje, Žemaitės Bukantėje, A. Baranausko klėtelė ir A. Vienuolio namas Anykščiuose), paminklų (Vytauto Didžiojo – Jurbarke 1930, skulptorius V. Grybas, Burbiškyje, 1912, skulptorius Kazimieras Ulianskis, V. Kudirkos Kudirkos Naumiestyje, 1934, skulptorius V. Grybas, Lietuvos nepriklausomybės obeliskas Rokiškyje, 1931, skulptorius R. Antinis), skulptūrų (Raganų kalno Juodkrantėje, Čiurlionio kelio Varėnos rj. savivaldybėje) ir kita.
Ž. A. Mačionienė. Laisvės kovotojų ir okupacijų aukų memorialas Naujosiose Rasų kapinėse Vilniuje (su architektėmis Monika Kijauskiene, Olga Gračiova, skulptore N. Gaigalaite, 1993–2012).
Ž. A. Mačionienė. Paminklas 1830–31 sukilimo lemiamam mūšiui Panerių kalvose (2001)
1989–2014 Ž. A. Mačionienė rūpinosi Rasų kapinių Vilniuje restauravimu: pagal jos projektus atkurti Senųjų Rasų kapinių pagrindiniai vartai, restauruota koplyčių (Vileišių, Gimbutų, Malinovskių, Mončinskių), apie 200 vertingų senų (tarp jų – J. Basanavičiaus, M. K. Čiurlionio), suprojektuota naujų antkapinių paminklų.
Apdovanojimai
Lenkijos Respublikos medalis Nusipelnęs lenkų kultūrai (2010, už Rasų kapinių restauravimą), J. Basanavičiaus premija (2012, už J. Basanavičiaus gimtosios sodybos atkūrimą).
L: I. Seliukaitė, J. Šorys Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatai Vilnius 2018.
2271