Ziya Paşa

Ziya Paşa (Zijà Pašà), tikr. Abdülhamîd Ziyaeddin 1825Stambulas 1880 05 17Adana, turkų rašytojas ir politinis veikėjas. Vienas Naujųjų Osmanų organizacijos įkūrėjų (1865) ir vadovų, Osmanų imperijos pirmosios konstitucijos (1876) autorių. Dėl sultono Abdiulazizo persekiojimo 1867–71 gyveno emigracijoje Europoje, su Namıku Kemaliu leido nepriklausomus turkų politinius laikraščius Muhbir (Paryžiuje) ir Hürriyet (Londone). Nuo 1876 buvo Chalebo, nuo 1878 – Adanos gubernatorius. Poezijoje (poemos Terci-i Bend 1859, Terkîb-i Bend 1870, rinkiniai Smuklė / Hârâbat 1874, Eş’ar-ı Ziya, išleista 1881), satyriniame rinkinyje Pergalės knyga (Zafername 1868) ir publicistikoje ryšku pilietiniai motyvai, pažangos, teisingumo, laisvės, demokratinės idėjos, monarchizmo kritika. Sukūrė literatūros kritikos esė Poezija ir proza (Şiir ve İnşa 1868) ir politinį veikalą Svajonė (Rüya, išleista 1910). Į turkų kalbą išvertė Molière’o, J.‑J. Rousseau ir kitų prancūzų autorių kūrinių. Kiti svarbesni veikalai: Zija Pašos raštai (Külliyat-i Ziya Paşa, išleista 1924).