Zizãnijai, tikr. Tustanoskiai, Lietuvos Stačiatikių Bažyčios veikėjai, broliai – Laurentijus (apie 1570–1634) ir Steponas (1550–1634). Kilę iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijos. Laurentijus iki 1597 dirbo mokytoju stačiatikių mokyklose Lvove, Breste ir Vilniuje, nuo 1619 – Kijevo Pečorų lauroje. 1596 Vilniuje išleido pirmąjį Baltarusijoje ir Ukrainoje bažnytinės slavų kalbos elementorių su žodynu, slavų kalbos gramatiką. Steponas 1592 buvo Lvovo, 1593–99 Vilniaus brolijų mokyklų rektorius. Knygelėje prieš Romos bažnyčią (Knyžitsa na rimskij kastel, išleista 1592 Vilniuje) pasisakė prieš Stačiatikių ir Katalikų Bažnyčių uniją, už tai Kijevo metropolito M. Ragozos persekiotas ir įkalintas. 1596 stačiatikių soboro išteisintas. Dar parašė politinį pamfletą Šv. Kirilo pamokslas apie antikristą (Kazan′e svjatogo Kirila ob antichriste 1596), Mažąjį katekizmą (Malyj katechizma, neišliko) ir kitų knygų, kuriose pasisakė prieš pasaulietinę Lenkijos valdžią ir Katalikų Bažnyčią, Švenčiausiosios Trejybės asmenis laikė ne tik lygiais vienas kitam, bet ir neatskiriamais, neigė sielų egzistavimą žmogui mirus.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką