žliūg (Stellaria), gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 190 rūšių. Žliūgė paplitusi visame pasaulyje. Žolinis augalas su siūliškomis šaknimis. Stiebas status, pagulęs arba gulsčias. Lapai kiaušiniški, širdiški, lancetiški arba linijiški. Žiedai susitelkę į viršūninius arba pažastinius kekės pavidalo žiedynus, kartais pavieniai. Vainiklapiai balti, dažnai iki pamato skelti į dvi skiltis. Vaisius – atsidarančioji dėžutė. Dvišakė žliūgė (Stellaria dichotoma) ir daržinė žliūgė (Stellaria media) yra vaistiniai augalai. Jauni daržinės žliūgės lapai vartojami maistui. Daržinė žliūgė, siauralapė žliūgė (Stellaria graminea) yra pasėlių ir pievų piktžolės. Krūmokšninė žliūgė (Stellaria holostea) – dekoratyvus, pavasarį žydintis augalas. Lietuvoje savaime paplitusios 8 rūšys. Siauralapė žliūgė, krūmokšninė žliūgė, miškinė žliūgė (Stellaria nemorum) – dažnos, ilgalapė žliūgė (Stellaria longifolia), storalapė žliūgė (Stellaria crassifolia), pelkinė žliūgė (Stellaria palustris) ir liūninė žliūgė (Stellaria uliginosa) – apyretės.
krūmokšninė žliūgė
849