Złotów (Zlòtuvas), miestas Lenkijos šiaurės vakarinėje dalyje, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, į šiaurės rytus nuo Piłos; apskrities centras.
18 400 gyventojų (2020). Złotówas įsikūręs tarp 5 ežerų, abipus Głomios upės (Notećės baseinas). Per Złotówą eina Tczewo–Gorzów Wielkopolskio geležinkelis. Elektros mašinų gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, maisto, poligrafijos, siuvimo pramonė. Amatai. Turizmas. Užsienio kalbų mokytojų kolegija. Bibliotekos. Krašto muziejus. Lapidarijus buvusių žydų kapinių (veikė nuo 16 a. antros pusės iki 20 a. 4 dešimtmečio pabaigoje) vietoje, vadinamajame Žydų kalne. Penki miesto parkai.
Architektūra
Senamiestyje su 2 turgaus aikštėmis išliko vidurinių amžių gatvių tinklas, 18 a.–20 a. pradžios užstatymas. Barokinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (1664), klasicistinė Šv. Stanislovo Kostkos (1831), neogotikinė Šv. Roko (1904) bažnyčios, klasicistiniai rūmai (18 a., abiejų architektas K. F. Schinkelis).
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1370 kaip Wielatowas. Iki 1772 priklausė Lenkijai (iki 1788 miestą valdė privatūs asmenys). 1655 suteiktos miesto teisės. 1772–1945 priklausė Prūsijai (Vokietijai; vokiškai vadintas Flatowu). 19 a. išsiplėtė, nutiestas geležinkelis. 1943–45 veikė nacių priverčiamųjų darbų stovykla. Nuo 1945 priklauso Lenkijai. 1818–1975 ir nuo 1999 – apskrities centras.
2271
Flatow