žmogaũs biològinis ėminỹs, biologinė medžiaga, paimta iš gyvo ar mirusio žmogaus organizmo. Įprastai ėminiai imami ligų diagnostikos, stebėsenos tikslais. Tiriant ėminius biomedicininių tyrimų tikslais siekiama gerinti sveikatos apsaugą, ligų prevenciją, spartinti ankstyvąją jų diagnostiką, kurti ir taikyti efektyvesnius gydymo metodus. Vienas dažniausių ėminių – kraujas, jo tyrimai atliekami bene kiekvienam žmogui. Skirtingų ląstelių, hormonų, mikroelementų, dujų ir kitų medžiagų kiekio pasikeitimas kraujuje gali rodyti, kad organizmas galimai serga, arba net leidžia iš karto diagnozuoti ligą. Be to, kraujo paėmimo procedūra yra nesudėtinga ir daugeliui žmonių nesukelia diskomforto.
kraujas ir jo komponentai
Diagnostiniams ir biomedicininiams tyrimams reikalingi neapdoroti kraujo ėminiai arba jų frakcijos. Vienas paprastesnių mėginio paruošimo būdų – serumo ir plazmos atskyrimas. Serumas – tai skystoji kraujo dalis, kurioje nėra kraujo ląstelių ir krešėjimo baltymų; plazma yra labai panaši į serumą, tik joje dėl naudojamų antikoaguliantų yra krešėjimo baltymų. Plazma ir serumas gaunami kraują centrifuguojant dideliu greičiu. Tokiu būdu kraujas frakcionuojamas ir atskiriamos reikalingos dalys. Dažnai saugoma ir baltosios kraujo ląstelės. Yra įprasta šias ląsteles paruošti taip, kad po užšaldymo ir atšildymo jos liktų gyvybingos. Tokios ląstelės gali būti naudojamos imuniteto tyrimams, t. p. toksikologiniams vėžiniams susirgimams diagnozuoti.
žmogaus biologinių ėminių saugykla – skysto azoto šaldiklis
Vėžio moksliniai tyrimai dažniausiai atliekami su po operacijų ar biopsijų biobankuose saugomais audinių likučiais. Patologiniams tyrimams audiniai įprastai fiksuojami formaline ir įliejami į parafiną. Toks paruošimas yra tinkamas morfologinei analizei, tačiau molekuliniuose tyrimuose reikalingi kitokie audinių paruošimo ilgalaikiam saugojimui metodai, pvz., staigus užšaldymas (angl. snap-freezing) naudojant skystą azotą. Biobankai, remdamiesi asmens sutikimu, gali perimti po medicininių procedūrų likusius biologinius ėminius (pvz., kraują, seiles, tepinėlius, išoperuotus audinius). Tokie ėminiai turi būti paruošiami ilgalaikiam saugojimui. Tai galima padaryti naudojant molekules stabilizuojančias biologines medžiagas, dalijant ėminį į skirtingus mėginių tipus bei šaldant itin žemoje temperatūroje – dažniausiai –80 °C, –150 °C arba net –196 °C. Taip apdoroti mėginiai ilgą laiką beveik visai nekeičia savo savybių, todėl galima surinkti dideles biologinių ėminių imtis, kurias naudojant gaunami statistiškai reikšmingi rezultatai.
Gali būti saugomi ir kiti žmogaus biologiniai ėminiai: nagai, plaukai ar prakaitas. Tokių ėminių tyrimų daugės, nes mokslininkai nuolat ieško vis mažiau invazyvių procedūrų ligoms diagnozuoti. Naudojant šiuos ėminius galima anksčiau nustatyti ligą bei pradėti gydymą, todėl biobankai siekia standartizuoti ir kraujui alternatyvių ėminių rinkimą ir saugojimą.
Biologiniai ėminiai biobankuose saugomi neterminuotai. Naudojami standartizuoti ėminių saugojimo metodai, kad juos būtų galima panaudoti kuo įvairesniuose moksliniuose tyrimuose. Audiniai dažniausiai saugomi formaline, įliejant juos į parafino blokelius. Toks mėginio paruošimas leidžia kambario temperatūroje išsaugoti DNR ilgą laiką. Saugodami kietuosius audinius vis daugiau biobankų taiko šviežių audinių paruošimą skystu azotu, kai audinys yra panardinamas į skystą azotą ir greitai užšaldomas. Toks metodas leidžia išsaugoti nepažeistą ne tik DNR, bet ir RNR bei baltymus. Net ir toks ėminio paruošimo būdas neužtikrina, kad atšildžius ėminį audinio ląstelės liks gyvos. Todėl kai kurie biobankai saugo pavienes audinių ląsteles, kurios gali išlikti gyvybingos po užšaldymo ir atšildymo, daugintis ir sudaryti modelinę sistemą asmeniui, iš kurio jos buvo paimtos. Taip paruošti ėminiai gali būti naudojami funkciniuose tyrimuose, vertinant vaistų poveikį ar ląstelių atsparumo vaistams mechanizmus.
Pagal Lietuvos įstatymus biobanke saugomi žmogaus biologiniai ėminiai ir sveikatos informacija gali būti teikiama tyrėjams tik gavus Lietuvos bioetikos komiteto leidimą atlikti biomedicininį tyrimą. Bioetikos komitetui pritarus biobankas gali perduoti pseudonimizuotus (koduotus) biologinius ėminius ir sveikatos informaciją. Pseudonimizavimas neleidžia tyrėjams identifikuoti konkretaus asmens, kurio ėminius arba informaciją jie analizuoja. Jeigu vykdant biomedicininį tyrimą paaiškėja tiriamojo sveikatai svarbi informacija, tyrėjas turi susisiekti su biobanku ir jį apie tai informuoti. Kadangi biobankas turi galimybę atkoduoti biologinius ėminius, jis yra įpareigotas susisiekti su sutikimą davusio asmens šeimos gydytoju arba pačiu asmeniu ir informuoti apie tyrimo rezultatus.
-biologinis ėminys; -ėminys
3239
3238