žmogaũs dispèpsija, virškinimo sutrikimas. Dispepsija būna sergant virškinamojo trakto ligomis ar sutrikus kitų organų veiklai (kepenų, tulžies pūslės, inkstų, skydliaukės). Kai tiriant nenustatoma jokių virškinamojo trakto struktūrinių ar cheminių pokyčių, tokia dispepsija vadinama funkcine (neopine). Dispepsija reiškiasi skausmu viršutinėje pilvo dalyje, rėmeniu, rauguliu, sunkumo jausmu duobutėje po krūtinkauliu, pykinimu, vėmimu, vidurių pūtimu, viduriavimu, kuris kaitaliojasi su vidurių užkietėjimu. Rūgimo dispepsija prasideda sutrikus angliavandenių virškinimui ir įsiurbimui plonojoje žarnoje. Nesuvirškinti angliavandeniai, patekę į storąją žarną, pradeda rūgti, todėl sustiprėja žarnų judesiai, padaugėja dujų ir žarnų turinio, ligonis ima viduriuoti. Taip atsitinka esant fermento laktazės nepakankamumui žarnų sultyse, pasikeitus mitybai (staiga pradėjus maitintis neįprastu maistu, privalgius daug neprinokusių uogų ar vaisių). Puvimo dispepsiją sukelia puvimo procesas storojoje ir plonojoje žarnoje (sergant enterokolitu, disbakterioze). Funkcinė dipsepsija – dažniausiai pasitaikanti dispepsijos forma. Jos priežastis nežinoma. Gydoma liga, sukėlusi dispepsiją. Sergant funkcine dispepsija skiriama dieta, svarbu vengti streso, nepervargti; sunkesniais atvejais vartojami vaistai.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |