žmogaũs encefalomieltas, ūminė išsėtinė galvos ir nugaros smegenų liga. Poinfekcinis encefalomielitas gali prasidėti jam persirgus gripu, tymais, vėjaraupiais, raudonuke ir kitomis virusinėmis infekcijomis, mikoplazmų, listerijų, leptospirų sukeltomis infekcijomis, povakcininis encefalomielitas – po skiepų. Dažniausios encefalomielito priežastys yra nespecifinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir vėjaraupiai. Tymų ir vėjaraupių virusai gali suardyti glijos ląsteles, kitų virusų struktūra gali būti panaši į smegenyse esantį baltymą mieliną, todėl gali kilti autoimuninis encefalomielitas. Sergant encefalomielitu, priešingai negu encefalitu, pažeidimo židinių randama baltojoje medžiagoje. Susergama dažniausia vaikystėje, paprastai praėjus 1–4 savaitėms po infekcinės ligos, kai ligonis jau nebekarščiuoja ir bėrimas išnykęs. Kartais infekcija nenustatoma. Povakcininis encefalomielitas prasideda dėl reakcijos į vakcinaciją. Ligos požymiai: nedidelis karščiavimas, galvos skausmas, bendras silpnumas, meningizmo reiškiniai, traukuliai. Neurologiniai simptomai labai įvairūs: regos, jutimo sutrikimai, hemiparezės, paraparezės, hiperkinezės, šlapimo, išmatų nelaikymas. Dažniausia vyrauja arba galvos, arba nugaros smegenų pažeidimo simptomai. Ūmiu ligos periodu dėl periferinės nervų sistemos pažeidimo skauda galūnes ar visą kūną, susilpnėja, vėliau – sustiprėja sausgysliniai refleksai, atsiranda jutimo sutrikimų, patologinių refleksų. Kai kurioms infekcinėms ligoms būdinga specifinės komplikacijos: po vėjaraupių – smegenėlių tipo ataksija, po tymų – nugaros smegenų pažeidimas. Karščiavimas trunka apie savaitę, o neurologiniai simptomai stiprėja kelias dienas ar kelias savaites ir stabilizuojasi praėjus mėnesiui nuo ligos pradžios, vėliau ima silpnėti. Ligonis sveiksta kelis mėnesius ar kelerius metus. Kraujuje pokyčių nenustatoma, smegenų skystyje randama nedaug padaugėjusio baltymo, nedidelė limfocitozė. Encefalomielitui diagnozuoti padeda tyrimas magnetiniu rezonansu. Gydoma gliukokortikoidais, plazmafereze, intraveniniu imunoglobulinu, fizioterapija. Neurologiniai simptomai išlieka 23–34 % ligonių. Iki 20 % ligonių suserga išsėtine skleroze.
2695