žmogaũs grpas, ūminė virusinė liga, kurią sukelia Orthomyxoviridae šeimai priklausantys A, B ir C gripo virusai. Sunkiausias ligos formas ir didžiausius ligos protrūkius sukelia A virusas. Infekcijos šaltinis – gripu sergantis žmogus iki penktos ligos dienos.
Užsikrečiama oro lašiniu ir kontaktiniu būdu. Liga prasideda staiga karščiavimu, galvos, raumenų, gerklės skausmu, dideliu silpnumu, nuovargiu, sausu kosuliu. Po 2–3 dienų atsiranda sloga. Praėjus 3–5 dienoms temperatūra mažėja, bet ligonis dar 1–2 savaites negaluoja. Gripas gali komplikuotis plaučių, priedinių nosies ančių, ausų, širdies raumens uždegimu ir kitomis ligomis. Sergant gripu vyresnio amžiaus žmonėms gali paūmėti lėtinės širdies ir kvėpavimo takų ligos. Gydoma antivirusiniais vaistais. Efektyviausia gripo ir jo padarinių profilaktikos ir kontrolės priemonė – kasmetinis gripo rizikos grupių žmonių (amžius daugiau kaip 65 metų, lėtinės širdies, kvėpavimo takų, inkstų ligos, cukrinis diabetas ir kitos) skiepijimas prieš gripo sezoną inaktyvuota gripo vakcina.
gripo virusas (3D vaizdas)
-gripas
1955