žmogaũs júodligė, ūminė infekcinė liga. Užsikrečia nuo užsikrėtusių gyvulių ar vartodami jų produktus.
Infekcija reiškiasi 3 formomis: odos (sukėlėjas patenka per pažeistą odą, dažniausiai liečiant užsikrėtusių gyvulių vilną, kailį, odą ar plaukus), kvėpavimo takų (įkvėpus sporų), žarnyno (suvalgius užkrėstos blogai termiškai apdorotos mėsos) juodligė. Odos juodligė pasitaiko daugiau kaip 95 % atvejų. Infekcijos patekimo vietoje susidaro raudona niežtinti dėmelė, kuri po 1–2 dienų tampa pūslyte, pripildyta rausvo skysčio, vėliau – 1–3 cm skersmens skausminga opa tamsiu nekrotiniu dugnu. Aplink pažeistą vietą patinsta oda ir poodis, padidėja sritiniai limfmazgiai; būna bendra organizmo intoksikacija. Negydant 10–20 % odos juodligės atvejų baigiasi mirtimi. Kvėpavimo takų juodligė reiškiasi židinine arba skiltine pneumonija, kuriai būdinga ryški intoksikacija, dusulys, cianozė, kraujingi skrepliai, šokas. Ligoniai dažniausiai miršta. Žarnyno juodligė prasideda pykinimu, vėmimu, karščiavimu, netenkama apetito. Vėliau atsiranda pilvo skausmas, vėmimas ir kraujingas viduriavimas, sumažėja kraujospūdis. Mirtimi baigiasi 25–60 % atvejų. Visos juodligės formos gali komplikuotis sepsiu.
Gydoma antibiotikais. Profilaktikai naudojama vakcina. Po sąlyčio su užsikrėtusiais gyvuliais ar biologiniu ginklu juodligės profilaktikai skiriama antibiotikų.
-juodligė
1955