žmogaũs kampilobakteriòzė, infekcinė liga, kurią sukelia Campylobacter genties bakterijos. Infekcijos šaltinis – sergantys gyvuliai (galvijai, avys, ožkos, kiaulės), naminiai ir laukiniai gyvūnai (katės, šunys, žiurkėnai). Užsikrečiama per maistą ir vandenį, kontaktiniu būdu (per daiktus).
Ligos klinikinė forma priklauso nuo sukėlėjo rūšies. Campylobacter fetus lengvai patenka į kraują ir sukelia septicemiją, kuri gali pasireikšti pūlingu meningitu ar meningoencefalitu, endokarditu, tromboflebitu, nėščiajai gali įvykti abortas. Campylobacter jejuni sukelia enterokolitą – ligonis karščiuoja, jam skauda galvą, raumenis, sąnarius, vėliau ima skaudėti pilvą, tuštinamasi vandeningomis, kartais su kraujo priemaiša, išmatomis 3–8 kartus per parą; praėjus 1–2 savaitėms nuo viduriavimo pradžios gali kilti reaktyvusis artritas.
Kampilobakteriozė diagnozuojama atlikus išmatų pasėlio tyrimą ar mikroskopuojant tepinėlį, nustačius kraujo serume specifinius antikūnus. Gydoma antibiotikais, taikomas simptominis gydymas.
-kampilobakteriozė
1955