žmogaũs leptospiròzė, infekcinė liga. Žmogus leptospiromis užsikrečia per pažeistą odą ar gleivines tiesioginio ar netiesioginio kontakto būdu; dažniausia užsikrečia žemės ūkio, kanalizacijos sistemų darbuotojai, keliautojai, irklininkai, plaukikai. Nuo sergančio žmogaus užsikrečiama labai retai. Leptospirozę susergama praėjus 2–26 dienoms (vidutiniškai 10 dienų) nuo užsikrėtimo. Dažniausia pasitaiko lengva ligos forma, primenanti gripą: į peršalimą panaši susirgimo pradžia, karščiavimas, raumenų skausmas. Ligonio būklei pagerėjus po kelių dienų simptomai dažniausiai vėl kartojasi. Sunki ligos forma, vadinamoji Weilio liga, reiškiasi kepenų, inkstų pažeidimu, kraujo krešumo sutrikimu, meningitu. Klinikiniai simptomai gali progresuoti, atsiranda gelta ir inkstų funkcijos nepakankamumas, hemoraginis odos bėrimas, nervų sistemos pažeidimas. Ligonis skundžiasi galūnių, daugiausia blauzdų, skausmais, karščiuoja. Negydomas ligonis gali mirti. Leptospirozė diagnozuojama pagal epidemiologinius duomenis, klinikinius požymius, nustačius leptospiras šlapime, kraujuje, smegenų skystyje, taip pat kraujo serume aptikus specifinių antikūnų. Leptospiros su šlapimu gali skirtis net iki 11 mėn. nuo susirgimo pradžios. Gydoma antibiotikais.
2350