žmogaũs listeriòzė, infekcinė liga. Reiškiasi sepsiu (septicemija) su meningoencefalitu ar be jo. Serga dažniausiai naujagimiai, nėščios moterys, senyvi žmonės, taip pat asmenys, kurių pažeista imuninė sistema: ŽIV infekuotieji, vartojantieji imunosupresantus, alkoholikai, narkomanai. Listeriozė dažnai pasitaiko protrūkiais, užsikrečiama per užterštus nepasterizuotus pieno produktus, neplautas daržoves. Pavieniai atvejai reiškiasi kaip maisto toksinės infekcijos sukelti viduriavimai. Naujagimiai užkrečiami nėštumo laikotarpiu arba per gimdymą. Pasitaiko kontaktinis infekcijos plitimas lytiniu keliu, labai retai infekcija plinta slaugos namuose per užterštas rankas.
Listeriozei būdinga staigi pradžia, praėjus 3–70 dienų nuo užsikrėtimo pasireiškianti karščiavimu, galvos skausmais, pykinimu, vėmimu, meninginiais simptomais. Galima ir židininė infekcija, formuojasi listerijų pūliniai odoje, kepenyse, kituose organuose. Žmonėms, kurių imuninė sistema nepažeista, listeriozė gali pasireikšti kaip staigus karščiavimas su panašiais į gripą simptomais. Karščiavimas gali būti pavojingas nėščiosioms, infekcija gali patekti į vaisiaus organizmą. Infekuoti naujagimiai gimsta su sepsio reiškiniais, dažniausiai jie suserga meningitu, miršta iki 30 % ligonių.
Listeriozė diagnozuojama aptikus sukėlėjų smegenų skystyje, kraujuje, mekonijuje, lochijose, kituose infekcijos židiniuose. Gydoma antibiotikais, sanuojami listeriniai židiniai.
2350
-listeriozė