žmogaũs miẽgligė, parazitinė liga. Žmogų užkrečia Glossina genties musė cėcė, kuri užsikrečia siurbdama mieglige sergančių žmonių ir gyvūnų kraują. Pirmuonis musės organizme dauginasi apie 12–30 dienų – tai priklauso nuo oro temperatūros ir kitų aplinkos veiksnių. Musė užsikrečia visam laikui (iki 3 mėnesių), bet palikuonims infekcijos neperduoda. Endeminėse vietovėse iki 5 % musių yra infekuotos. Į organizmą per įkandimo žaizdelę patekęs pirmuonis limfa ir krauju plinta į smegenis ir sukelia meningoencefalito, letargijos (mieguistumo) simptomus. Trypanosoma brucei rhodesiense infekcijai būdingas 3–21 dienos inkubacinis laikotarpis.
Skiriamos trys ligos stadijos: pradinė (būdingas odos šankeris musės įkandimo vietoje), hemolimfinė (sukėlėjai patenka į kraują ir limfą – vyksta diseminacija) ir invazijos į subarachnoidinį tarpą (meningoencefalito) stadija. Odos šankeris pasireiškia 1/3 ligonių ir išlieka apie 3 savaites; oda parausta, būna įtempta, išopėja. Hemolimfinei stadijai būdingas periodinis karščiavimas, ligonį vargina silpnumas, sąnarių, galvos skausmai, trumpalaikis juosmens bėrimas. Dažnai atsiranda miokardito reiškinių, gelta dėl kepenų pažeidimo. Tarp karščiavimo laikotarpių ligos eiga būna santykinai besimptomė. Meningoencefalito stadijos ligoniui sutrinka nakties miegas, dieną vargina mieguistumas, dažni ekstrapiramidiniai, galvos smegenų pažeidimo reiškiniai, sutrinka inkstų funkcija.
Trypanosoma brucei rhodesiense sukelta miegligė greitai progresuoja ir trunka apie 9–12 mėnesių. Anksti pažeidžiama centrinė nervų sistema, atsiranda letargija, anoreksija, sąmonės sutrikimas. Miršta iki 7 % negydomų ligonių. Trypanosoma brucei gambiense sukeltos miegligės inkubacinis laikotarpis labai įvairus, tęsiasi keletą mėnesių ar net metų. Būdingas Winterbottomo simptomas – įkandimo vietoje, dažniausiai pakaušio srityje, atsiranda opa ir padidėja užpakaliniai kaklo limfmazgiai. Ligos eiga lėtinė, simptomai pamažu progresuoja iki letargijos, traukulių, meningoencefalito, protinio atsilikimo, orientacijos sutrikimo ir komos. Mitybos nepakankamumas, išsekimas sutrikdo imunitetą, susergama antrinėmis infekcijomis. Ligonis gali mirti dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo, kitų infekcijų, maliarijos, pneumonijos. Retais atvejais, jei nepažeidžiama centrinė nervų sistema, savaime pasveikstama. Žmogus t. p. gali sirgti įgimta (vaisius užsikrečia nuo sergančios motinos) ar potransfuzine (po kraujo perpylimo) mieglige.
Diagnozė patvirtinama ligonio kraujuje, limfmazgių aspirate ir koncentruoto likvoro preparatuose aptikus sukėlėjų. Abi miegligės formos, atsižvelgiant į klinikinę stadiją, gydomos antiparazitiniais vaistais. Ligai būdingi recidyvai net ir baigus gydymą; jie gydomi pakartotinai. Nespecifinės apsaugos priemonės (musių naikinimas, apsauginių drabužių, impregnuotų tinklelių, repelentų naudojimas) padeda išvengti užsikrėtimo. Papildomos priemonės – sergančių gyvulių registravimas, kritusiųjų utilizavimas.
-miegligė