žmogaũs mikoplazmòzės, infekcinės ligos. Dažniausiai serga Mycoplasma pneumoniae sukeliamu viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų uždegimu. Mikoplazminiu plaučių uždegimu (viena netipinių pneumonijų) kasmet suserga apie 3–30 % užsikrėtusiųjų; bronchitu, tonzilitu, viršutinių kvėpavimo takų uždegimu – 10–20 kartų dažniau. Dažniausiai serga mokyklinio amžiaus vaikai ir jaunuoliai (5–15 metų), taip pat suaugusieji, rečiau – kūdikiai ir maži vaikai. Infekcijos protrūkiai būna vasaros–rudens ir rudens–žiemos sezonais; epidemijos kyla kas 4–8 metai. Inkubacinis laikotarpis apie 3 savaitės.
Klinikiniai simptomai nespecifiniai – sausas kosulys (kartais pasidaro priepuolinis, atsiranda švokštimas), peršti gerklę, ji parausta, retesni simptomai – ausies, krūtinės skausmas, karščiavimas, silpnumas. Dažniausiai atrodo, kad ligoniai serga nesunkiai (vadinamoji vaikštančiųjų pneumonija), kraujo uždegiminiai pokyčiai nedideli, plaučių uždegimas dažniausia diagnozuojamas tik atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą. Infekcija nelabai pavojinga, dažnai pagyjama savaime, kartais pasitaiko poinfekcinių komplikacijų: uždegiminė polineuropatija, bronchiolitas, sisteminės ligos. Plaučių uždegimas trunka kelias savaites, sveikstantis žmogus šiuo laikotarpiu gali užkrėsti kitus. Sunki mikoplazminė infekcija gali sukelti dauginius organų pažeidimus vaikams, kurių nusilpęs imunitetas, gali paūmėti bronchų astma. Pleuritas ar pleuros uždegiminė reakcija pasitaiko 5–20 % sergančiųjų. Diagnozuojama dažniausiai kraujuje aptikus antikūnų (jie cirkuliuoja iki 2 metų po persirgtos infekcijos) ir įvertinus jų kiekio svyravimus; ūminės ligos stadijos kvėpavimo takų epitelio ląstelėse aptikus sukėlėjo DNR. Viršutinių kvėpavimo takų mikoplazmozės gydomos simptomiškai, mikoplazminis bronchitas, plaučių uždegimas – antibiotikais. Mikrobas sunkiai pasišalina iš organizmo, bet ligos prognozė gera. Persirgus kosulys gali trukti dar keletą savaičių. Itin retais atvejais mikoplazmozės pažeidžia kitus organus: odą (bėrimas rausvomis dėmėmis, mazginė eritema), širdį (ritmo sutrikimai, miokarditas, perikarditas), nervų sistemą (neuropatija, aseptinis meningitas, funkcijos sutrikimai), kaulus ir raumenis (sąnarių skausmai, reaktyvusis artritas), kraujodarą (hemolizinė anemija).
Šlapimo ir lytinių organų mikoplazmozės (uždegimines dubens organų ligas, uretritus) sukelia dažniausiai Mycoplasma hominis ir Ureaplasma urealyticum. Mycoplasma hominis sukelia lytinių organų ir šlapimo takų infekcijas, taip pat septicemiją, meningitą, žaizdų, sąnarių ir apatinių kvėpavimo takų infekcijas. Dažniau serga moterys ir merginos. Ligoniai skundžiasi deginimu šlapinantis, pilvo apačios skausmu, atsiranda išskyrų iš makšties. Gimdyvė gali užkrėsti naujagimį, jis gali susirgti sunkiu plaučių uždegimu, meningitu, smegenų abscesu. Ureaplasma urealyticum gali būti uždegiminėmis dubens ligomis sergančiųjų viršutiniuose lytiniuose takuose; gali sukelti uretritą ir chorioamnionitą. Kaip ir Mycoplasma hominis, Ureaplasma urealyticum gali sukelti naujagimių sepsį ir meningitą. Diagnozuojama molekulinės biologijos diagnostikos metodais. Gydoma antibiotikais.
1955
2350
737
-mikoplazmozės