žmogaũs peritontas, ūminis pilvaplėvės uždegimas. Peritonitu sergančio žmogaus pilvo ertmėje atsiranda skaidraus, ligai progresuojant – pūlingo uždegiminio skysčio. Sukelia į pilvo ertmę iš supūliavusio, prakiurusio ar traumos sužaloto organo (pvz., apendikso, skrandžio) patekusios ar iš kitų uždegimo židinių su krauju ar limfa atneštos bakterijos (dažniausia žarninės lazdelės, stafilokokai, streptokokai, klebsielės, klostridijos). Rečiau peritonitą sukelia į pilvaplėvės ertmę patekusios dirginančios medžiagos – tulžis, kraujas, kasos sekretas, skrandžio rūgštis. Peritonitas dažniausia kyla sergant apendicitu, tulžies pūslės, kasos, inkstų, moters vidinių lytinių organų uždegimu, pilvo ertmės pūliniais, pilvo organui prakiurus dėl opos, akmenų, vėžio, svetimkūnio, sutrikus žarnų kraujotakai.
Skiriamas lokalus (uždegimas apima tik pilvaplėvės dalį, esančią aplink pažeistą organą) ir difuzinis (uždegimas išplinta į visą pilvaplėvę) peritonitas. Būdinga stiprus pilvo skausmas ir pūtimas, pykinimas, vėmimas, troškulys, karščiavimas, silpnumas. Padažnėja kvėpavimas ir pulsas, mažėja arterinis kraujospūdis. Ligonis stengiasi nejudėti, pilvas būna įtemptas, atsiranda vadinamasis pilvaplėvės dirginimo simptomas – skausmas sustiprėja paspaudus pilvą ir staiga atleidus. Komplikacijos – sepsis, širdies, kvėpavimo, inkstų funkcijos nepakankamumas, paralyžinis žarnų nepraeinamumas.
Diagnozuojama čiuopiant, atlikus kraujo tyrimą, kraujo ir pilvaplėvės ertmės skysčio pasėlį, pilvo organų echoskopiją. Gydoma operacija (šalinama sukėlusi priežastis), po jos pilvo ertmė drenuojama, šalinami besikaupiantys pūliai. Skiriama antibiotikų, lašinė skysčių infuzija, simptominis gydymas kraujotaką gerinančiais, skausmą ir uždegimą malšinančiais vaistais.
-peritonitas