žmogaũs plaũčių uždegmas, ūminis infekcinis uždegimas. Sukelia bakterijos (dažniausiai pneumokokai, Haemophilus influenzae, rečiau – morakselės, mikoplazmos, chlamidijos, stafilokokai ir kiti), virusai (dažniausiai gripo).
Haemophilus influenzae bakterijos, sukeliančios plaučių uždegimą (3D vaizdas)
Sukėlėjų į plaučius patenka oro lašiniu (įkvėpus oro, kuriame yra sukėlėjų), aspiraciniu (patekus į kvėpavimo takus nosiaryklės, skrandžio turinio) arba hematogeniniu (per kraują iš kitų infekcijos židinių) būdu. Vadinamąja hospitaline pneumonija susergama ligoninėje (ne anksčiau, kaip po 48 valandų nuo hospitalizavimo, sukėlėjai dažniausiai būna gramneigiamos bakterijos ar kelių bakterijų derinys), visuomenėje įgyta – įprastinėmis sąlygomis (tai dažniausiai pasitaikanti plaučių uždegimo klinikinė forma). Aspiracinį plaučių uždegimą sukelia dažniausiai anaerobiniai mikrobai, gramneigiamos lazdelės ar kelių bakterijų derinys. Visuomenėje įgytu plaučių uždegimu dažniau serga vaikai iki 5 metų ir vyresni kaip 60 metų suaugusieji. Būdinga karščiavimas, kosulys, šaltkrėtis, sunkumas krūtinėje, silpnumas. Sergant sunkesne ligos forma gali būti atsikosėjimas krauju, skrepliavimas, galvos, raumenų skausmas, dusulys.
Komplikacijos – kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumas, plaučių supūliavimas, pleuritas, sepsis, rečiau – meningitas, perikarditas, endokarditas.
Diagnozuojama pagal klinikinius požymius, plaučiuose išklausius asimetrinį kvėpavimą, drėgnų karkalų, atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą, kraujo tyrimą. Kartais atliekamas kraujo, skreplių pasėlis. Gydoma antibiotikais, simptomine terapija (atsikosėjimą gerinančiais, temperatūrą ir uždegimą malšinančiais vaistais, deguonimi ar lašine skysčių infuzija). Tinkamai gydant ligonio būklė pagerėja, karščiavimas išnyksta po 1–3 parų, kraujo tyrimas pagerėja 3–4 parą. Profilaktikai vartojamos injekcinės vakcinos (nuo gripo, pneumokoko, vaikams – nuo Haemophilus influenzae).
-plaučių uždegimas