žmogaũs pseudotuberkuliòzė, ūminė bakterinė infekcinė liga. Dažniausiai užsikrečiama per užkrėstas žalias daržoves, nevirintą pieną, vandenį. Ligos inkubacinis laikotarpis – 3–18 dienų. Patekusios į žarnyną bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, prasiskverbusios į limfmazgius – jų uždegimą ir padidėjimą. Bakterijoms patekus į kraują atsiranda bendrųjų ligos požymių: krečia šaltis, kyla temperatūra, ligoniui silpna, jis kosti, jam skauda sąnarius, kartais – ryklę. Po 5–6 dienų karščiavimas didėja, parausta ligonio veidas, akių junginės, ryklė. Ant kūno odos, daugiausia apie sąnarius, atsiranda simetriškas smulkus raudonas bėrimas, paraudonuoja delnų ir padų oda. Trečią ligos savaitę išbėrimų vietose oda pleiskanoja, delnų ir padų – lupasi. Ligonio liežuvis iš pradžių būna baltas su gausia apnaša, po kelių dienų darosi raudonas. Kartais visą kūną išberia smulkiomis ryškiai raudonomis dėmelėmis panašiai kaip sergant skarlatina. Kai kurie ligoniai vemia, viduriuoja, jiems skauda pilvą, ypač dešinėje pusėje (dažnai simptomai panašūs į apendicito). Padidėja kepenys, blužnis. Ligoniai karščiuoja nuo kelių iki keliolikos dienų.
Diagnozė patvirtinama kraujo serologiniais tyrimais, išmatų, šlapimo, biopsinės medžiagos bakteriologiniais tyrimais. Gydoma antibiotikais.
1955
-pseudotuberkuliozė