žmogaũs riketsiòzės, infekcinės ligos. Iš žmogaus riketsiozių skiriamos antroponozinės (tik žmogaus ligos) ir zoonozinės (gyvūninės kilmės) riketsiozės.
Iš antroponozinių riketsiozių žinomiausia dėmėtoji šiltinė, kurią platina drabužinė utėlė. Zoonozinių (Ku karštligės, Marselio riketsinės karštligės, endeminės žiurkinės dėmėtosios šiltinės, erkinės Sibiro riketsiozės, japoniškosios upinės karštligės ir kitos) užkrato šaltinis – įvairūs gyvūnai, graužikai ir erkės; užkratą perneša erkės ir blusos. Kartais (pvz., Ku karštlige) užsikrečiama per sergančių gyvulių mėsą, pieną, vilnas ar išskyras. Šios riketsiozės paplitusios tam tikruose gamtiniuose židiniuose, kur yra užkrėstų graužikų ir erkių.
Visoms riketsiozėms būdinga ūmi ligos pradžia, karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas, odos bėrimas, centrinės nervų sistemos pažeidimas.
Gydoma antibiotikais ir kitais vaistais. Persirgus dauguma riketsiozių įgyjamas imunitetas.
1955
-riketsiozės