žmogaus salmoneliozė
žmogaũs salmoneliòzė, ūminė infekcinė liga. Žmogui svarbiausias infekcijos šaltinis yra sergantys naminiai gyvuliai ir paukščiai, kurie dažnai yra lėtiniai bakterijų nešiotojai.
Žmogaus, kaip infekcijos šaltinio, svarba yra antrinė, todėl kontaktinis plitimo kelias salmaneliozei dažniausiai nebūdingas. Būdamas salmonelių nešiotoju žmogus gali užkrėsti maisto produktus, bet ligą sukelti sugeba tik juose pasidauginę mikroorganizmai. Užkratas dažniausiai perduodamas per netinkamai paruoštą ir laikomą mėsą, nesveikų karvių pieną, užkrėstus kiaušinius. Pavojingi yra mažai apkepti mėsos ir žuvų patiekalai, žalios mėsos faršai, paštetai, blyneliai su mėsa, žali kiaušiniai, jų kremai, ypač laikomi šiltai. Kūdikiai ir maži vaikai serga salmonelioze dažniau negu suaugusieji, nes maži vaikai imlesni infekcijai ir neretai užsikrečia buitinio kontakto būdu nuo salmonelių nešiotojų arba ligonių. Dažniau sergama vasaros mėnesiais. Patekusios į organizmą salmonelės sukelia skrandžio ir žarnų ūminį uždegimą.
salmonelės sukelia salmoneliozę (3 D)
Jų išskiriami toksinai patekę į kraują sutrikdo vandens ir elektrolitų apykaitą, širdies ir kraujagyslių sistemos, t. p. inkstų veiklą. Inkubacijos laikotarpis dažniausiai 12–72 valandos.
Ligos eiga
Dauguma ligonių serga vadinamąja skrandžio ir žarnyno forma: prasideda staiga, ligonį pykina, jis vemia, viduriuoja, jam raižo vidurius, kūno temperatūra pakyla iki 38–39 °C, atsiranda silpnumas. Susirgęs generalizuota (po visą kūną išplitusia) forma ligonis ilgai karščiuoja, jam atsiranda viso organizmo intoksikacijos požymių. Tifoidinės salmoneliozės forma panaši į vidurių šiltinę: karščiuojama 10–14 dienų, padidėja kepenys ir blužnis, kartais išberia odą. Sergant sepsine forma, be šių požymių, įvairiuose organuose (plaučiuose, inkstuose, kepenyse, blužnyje ir kitur) susidaro pūlinių.
Diagnostika ir gydymas
Diagnozuojama nustačius infekcijos šaltinį, pagal klinikinius požymius, atlikus išmatų pasėlį, kraujo serologinius tyrimus. Jei ligonis vemia, skubiai plaunamas skrandis, jei ligonis neviduriuoja, daroma valomoji klizma. Vartojamos priemonės nuo toksikozės, vandens ir druskų apykaitos sutrikimų (kuo daugiau geriama ir lašinama tirpalų į veną), kartais skiriama antibiotikų.
Profilaktika
Pagrindinė profilaktikos kryptis – veterinarinė priežiūra ir infekcijos plitimo kontrolė naminių gyvulių ir paukščių populiacijoje. Kiaušinių lukštai kruopščiai nuplaunami, kiaušiniai gerai išverdami (5–7 minutes) ar iškepami. Salmonelių nešiotojams neleidžiama dirbti prie maisto gamybos, vaikų ugdymo įstaigose.
1955
-salmoneliozė