žmogaũs teniãzė, parazitinė liga. Žmogus užsikrečia suvalgęs žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos jautienos ar kiaulienos, turinčios cisticerkų. Kaspinuotis parazituoja žmogaus plonajame žarnyne net iki 25 metų, užauga iki 10 m ilgio. Su ligonio išmatomis pasišalinę kaspinuočio kiaušiniai arba atitrūkę nareliai (dažniausiai nepastebimi) užkrečia aplinką, žolę, vandenį. Su pašaru patekę į stambiųjų raguočių arba kiaulių (tarpinių šeimininkų) organizmą nareliai ir kiaušiniai prasiskverbia per žarnų sienelę, migruoja krauju į audinius (dažniausiai raumenis), čia susidaro cisticerkai (finos), kuriuose būna susiformavusi kaspinuočio galva. Su užkrėsta jautiena ar kiauliena cisticerkai patenka į žmogaus žarnyną, dvylikapirštėje žarnoje iš finos išlenda galva, kuri įsitvirtina žarnos gleivinėje ir per 2–4 mėnesius (dažniausiai 12 savaičių) išauga 3–10 m ilgio subrendęs kaspinuotis.
Jautiniu kaspinuočiu užsikrėtusiam žmogui kartais skauda pilvą, jam silpna, parazito nareliams šalinantis jaučiamas išangės niežulys.
Kiauliniu kaspinuočiu užsikrėtę žmonės retai jaučia ką nors bloga (kartais – žarnų spazmus, gurguliavimą, dirglumą) ar jiems būna klinikinių reiškinių. Daliai užsikrėtusiųjų sulėtėja virškinimas, kartais viduriuojama. Į žmogaus virškinamąjį traktą patekus kiaulinio kaspinuočio nareliams arba iš jų išbirusiems kiaušiniams, susergama cisticerkoze. Kiaulinio kaspinuočio kiaušinių į organizmą patenka iš aplinkos, į kurią teniaze sergantys žmonės, būdami nešiotojais, išskiria su išmatomis, arba kai žarnyne yra kaspinuotis ir vemiant jo kiaušinių patenka į skrandį.
Teniazė gydoma antihelmintiniais vaistais. Apsaugos pagrindinės priemonės yra pakankamas jautienos ir kiaulienos bei jų produktų terminis apdorojimas. Jautiena tikrinama, užkrėsta skerdiena naikinama. Gydant teniazę apsaugoma ir nuo cisticerkozės.
1955
-teniazė