žmogaũs trichineliòzė, ūminė kirmėlinė liga. Žmogus užsikrečia vartodamas žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą trichinų lervomis užkrėstą gyvūnų mėsą (kiaulieną ir šernieną). Kiaulės užsikrečia per trichinų lervomis užkrėstas skerdyklų ir virtuvių atliekas, suėdusios žiurkių ar laukinių gyvūnų lavonų. Sergantis žmogus užkrato neplatina.
Patekusi į virškinamąjį traktą lervos kapsulė skrandyje ištirpsta, lerva įsiskverbia į plonųjų žarnų epitelines ląsteles, kuriose lytiškai subręsta. Apvaisintos patelės atveda daugybę gyvų lervučių (per 1,5–2 mėnesius prisiveisia iki 2000 lervų). Kraujo nuneštos į ruožuotuosius raumenis (tarpšonkaulinius, poliežuvinius, diafragmos, akių, net širdies) lervos sulenda į jų skaidulas ir susisuka į spiralę. Per kelias savaites raumenyse apie jas susidaro jungiamojo audinio kapsulė, kuri vėliau sukalkėja. Inkubacijos laikotarpis 1–3 savaitės. Iš pradžių ligonį pykina, jis vemia, viduriuoja, skauda pilvą, lervoms pradėjus migruoti pradeda karščiuoti, skauda galvą ir raumenis, patinsta veidas, vokai, gali išberti odą.
Trichineliozė gydoma antihelmintiniais vaistais. Skerdena ir sumedžiotų šernų mėsa tikrinama veterinarijos laboratorijose, apkrėsta mėsa sunaikinama. Laukinių gyvūnų lavonai ir skerdenos atliekos dezinfekuojamos.
1955
-trichineliozė