žmogaũs trichoftija, užkrečiama grybelinė liga. Skiriama gilioji (pažeidžia barzdos, ūsų, galvos plaukų maišelius) ir paviršinė (plaukų ir kūno) trichofitija. Trečdaliui ligonių pažeidžiami nagai. Serga vaikai ir suaugusieji.
Giliąja trichofitija užsikrečiama dažniausiai nuo stambiųjų raguočių, daugiausia veršelių. Sukėlėjai – Trichophyton verrucosum, Trichophyton mentagrophytes (var. mentagrophytes) rūšies plaukagrybiai. Plaukuotojoje galvos dalyje, barzdos ir ūsų srityje atsiranda didelis kelių centimetrų skersmens skausmingas uždegiminis židinys su daugybiniais pūlinėliais ar pasidengęs pūlingais šašais. Plaukai iš židinio nesunkiai išsipeša, paspaudus iš kiekvieno plauko maišelio išteka pūlių lašelis (vadinamasis rėčio fenomenas).
Paviršine trichofitija žmogus užsikrečia nuo žmogaus ir nuo užkrėstų daiktų: šukų, galvos apdangalų, patalų. Sukelia Trichophyton violaceum ir kiti plaukagrybiai. Būdingi nedideli iki 5 mm skersmens neskausmingi netaisyklingos formos pleiskanojantys židinėliai. Plaukai juose būna nulūžę prie pat odos, todėl matyti tik juodi taškeliai. Ją dažniausiai perneša šunys, katės, veršeliai, žiurkėnai, jūrų kiaulytės. Kūno trichofitija būdinga įvairaus dydžio (nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų skersmens) žiedo ar ovalo formos odos dėmės drabužiais nepridengtose odos vietose (ant rankų, kaklo, kojų). Dėmių kraštai būna raudoni, pleiskanoja, viduje oda šviesesnė, ji pleiskanoja arba atrodo sveika. Dažnai pažeistas vietas niežti.
Nustatoma pagal būdingus odos pakitimus, mikroskopuojant ar apšvietus ultravioletine spinduliuote (pažeistos vietos švyti). Gydoma fungicidiniais tepalais, vaistais nuo grybelio.
-trichofitija