žmogaũs tuliarèmija, ūminė infekcinė liga. Infekcijos šaltinis yra graužikai ir naminiai gyvuliai (avys, kiaulės, galvijai); žinoma apie 80 gyvūnų, sukėlėjo nešiotojų. Užsikrečiama nuo kritusių ar užsikrėtusių gyvūnų (lupant odą, dorojant skerdeną), per gyvūnų išskyromis užterštus daiktus (šieną, grūdus), maistą (pvz., triušieną), vandenį, orą (įkvėpus užkrėstų dulkių, pvz., kuliant), sukėlėją nuo gyvūnų žmogui gali pernešti erkės, uodai. Serga daugiausia žemės ūkio darbuotojai, medžiotojai, miškininkai, kailiukų perdirbėjai.
Sukėlėjų į organizmą patenka net pro labai mažai pažeistą odą, akių, burnos, virškinamojo trakto ir kvėpavimo takų gleivinę. Sergantis žmogus aplinkiniams nepavojingas. Inkubacinis laikotarpis – 3–5 dienos. Liga prasideda staiga – iki 38–40 °C pakyla kūno temperatūra, krečia šaltis, skauda galvą ir raumenis, sukėlėjo patekimo vietoje kyla uždegimas, patinsta ir tampa skausmingi limfmazgiai (susidaro vadinamieji bubonai). Sergant sunkios eigos tuliaremija gali sutrikti sąmonė.
Pagal sukėlėjo patekimo ir pažeidimo vietą skiriamos įvairios klinikinės formos: opinė liaukų (dažniausia), liaukų, akies liaukų, burnos ir ryklės, plaučių, žarnyno, tifoidinė (generalizuotoji). Gydoma ligoninėje antibiotikais. Persirgus įgyjamas imunitetas.
1955
-tuliaremija