žõdinis ãtvaizdas, žõdinis portrètas, kriminalistikoje – specialus žmogaus išorės požymių apibūdinimo metodas, naudojamas asmeniui identifikuoti. Pagrįstas bendrąja kriminalistinės identifikacijos teorija, plastinės ir patologinės anatomijos, biologinės morfologijos, fiziologijos, teismo medicinos ir kitų mokslų duomenimis, t. p. naudojami matematiniai, statististiniai ir kiti metodai. Žodinis atvaizdas sudaromas remiantis aprašymo išsamumo, nuoseklumo, specialios terminologijos vartojimo, išorės požymių gradacijos principais. Žmogaus išorės pagrindiniai požymiai yra anatominiai (ūgis, kūno sudėjimas, veido bruožai ir kita) ir funkciniai (laikysena, eisena, gestikuliacija, mimika, kalba ir kita), t. p. svarbūs ypatingi požymiai (pvz., tatuiruotės, randai, apgamai, raišumas, šveplumas). Anatominiai požymiai apibūdinami pagal jų dydį, padėtį, formą, spalvą.
Identifikuojamas objektas yra konkretus žmogus, identifikuojantys objektai – atmintyje išlikęs to žmogaus atvaizdas, nuotraukos, išorės požymių aprašymai ir piešiniai, lavonas, skeletas ir kita. Anksčiau matyto žmogaus išorės požymiai lyginami su konkretaus asmens ar jo atvaizdo požymiais, t. p. įvairiais būdais (nuotraukose, pomirtinėse kaukėse ir kitur) užfiksuotais išorės požymiais. Žodinis atvaizdas taikomas vykdant operatyvinę paiešką, ikiteisminį tyrimą ir atliekant ekspertizę (pvz., registruojant ir identifikuojant asmenis, ieškant nežinomo, iš įvykio vietos, kalinimo įstaigos pabėgusio, nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo pasislėpusio, be žinios dingusio asmens, atpažįstant gyvus asmenis ir lavonus).