žõdžių junginỹs, sakinio sandaros vienetas, sudarytas bent iš dviejų savarankiškų žodžių formų, siejamų tiesioginiu sintaksiniu ryšiu. Lietuvių kalboje pagal sintaksinio ryšio tipus skiriami prijungiamieji, sujungiamieji ir tarpusavio sąsajos (susiejamieji) žodžių junginiai. Prijungiamasis žodžių junginys susideda iš pagrindinės ir priklausomos žodžio formos (pvz., sėjame → rugius, aukštas ← tiltas, ąsotis → vandens). Sujungiamojo žodžių junginio dėmenys vienas nuo kito nepriklauso, bet sakinyje santykiauja su kuria nors kita žodžio forma (pvz., draugai ir artimieji sakinyje Susirinko draugai ir artimieji). Tarpusavio sąsajos (susiejamąjį) žodžių junginį sudaro žodžių formos, tarp kurių yra tarpusavio priklausymo ryšys (pvz., atėjo ↔ ruduo). Siauresne reikšme žodžių junginiais kartais laikomi tik prijungiamieji žodžių junginiai. Pagal pagrindinio žodžio gramatinę klasę jie skirstomi į daiktavardinius (pvz., aukso ← žiedas), būdvardinius (pvz., tamsiai ← mėlynas), veiksmažodinius (pvz., rašyti → laišką), skaitvardinius (pvz., dešimt → metų), įvardinius (pvz., šis tas → bendra), prieveiksminius (pvz., labai ← toli). Pagal žodžių formų reikšmės santykius prijungiamieji žodžių junginiai skirstomi į subjektinius (pvz., pasisekė → žmogui), objektinius (pvz., sėja→ rugius), atributinius (pvz., aukštas ← kalnas) ir aplinkybinius (pvz., gyvena → kaime). Pagal struktūrą žodžių junginiai yra vientisiniai ir sudėtiniai. Vientisiniais vadinami žodžių junginiai, sudaryti iš dviejų savarankiškų žodžių formų (pvz., stiklinė → vandens, išėjo → į mišką). Sudėtiniai žodžių junginiai yra sudaryti daugiau kaip iš dviejų savarankiškų formų (pvz., Vaikai dainavo, šoko ir klegėjo; Išėjom grybų rinkti). Žodžių junginiai išskiriami tik toje pačioje sakinio skaidos pakopoje (sintaksiniai ryšiai). Kai kurie žodžių junginiai gali sudaryti sakinio pagrindą arba, gavę sakiniui būdingą intonaciją, patys eiti sakiniais (pvz., Tyli naktis; Toli girdėti; Eisim namo).
2352