žõdžių tvarkà, linijinis žodžių formų bei junginių išsidėstymas sakinyje. Žodžių tvarka priklauso nuo kalbos sandaros: analitinėse kalbose vyrauja gramatinė, sintetinėse kalbose – komunikacinė (prasminė) ar stilistinė funkcija. Dažniausiai žodžių tvarka padeda sugrupuoti gramatiniais ryšiais bei prasminiais santykiais susijusias žodžių formas ir nurodyti jų vaidmenį tam tikromis kalbos aplinkybėmis. Skiriama laisva ir gramatiškai apibrėžta žodžių tvarka. Kai žodžių tvarka laisva, žodžių formų vieta gali įvairuoti nelygu pasakymo tikslas, kurias pasakymo dalis norima labiau pabrėžti, kokių stilistinių atspalvių siekiama joms suteikti. Šis žodžių tvarkos tipas lietuvių kalbai yra būdingiausias, nes kalbos dalių ryšius sakinyje rodo gausi žodžių kaitybos sistema. Laisvos žodžių tvarkos atvejais vieni sakinio dalių išdėstymo būdai yra vyraujantys, neutralūs, kiti – inversiniai, priklausantys nuo bendravimo poreikio ar stilistinių sumetimų. Pvz., lietuvių kalbos žodžių junginiuose derinamasis ir kilmininku nusakomas pažyminys dažniausiai eina prieš pažymimąjį žodį (pvz., aukštas tiltas, maloni moteris, aukso žiedas), būdo prieveiksmius t. p. linkstama vartoti prieš būdvardžius ir veiksmažodžius (pvz., labai gražus, rausvai pilkas; gerai dirba, ramiai kalba). Norimą pabrėžti, išryškinti priklausomą žodį galima nukelti po pagrindinio (pvz., tėvynė brangioji, namai pamiršti; žinau gerai). Laisva sakinio dalių tvarka leidžia tos pačios sintaksinės sandaros sakiniais nurodyti skirtingą aktualiąją sakinio skaidą, išskirti iš situacijos žinomus ir norimus pranešti dalykus. Pvz., bendrinėje lietuvių kalboje neutrali ir vyraujanti yra veiksnio vieta prieš tarinį, o papildinio – po tarinio arba (rečiau) prieš jį (Medžiotojas nušovė kiškį; Medžiotojas kiškį nušovė). Norint atsakyti į klausimą, kas nušovė kiškį, veiksnys dažniausiai keliamas į paskutinę ar priešpaskutinę vietą (Kiškį nušovė medžiotojas; Kiškį medžiotojas nušovė). Kartu lietuvių kalbai būdinga ryškus polinkis pagrečiui vartoti žodžių formas ir jų grupes, siejamas tiesioginiais sintaksiniais ryšiais. Nuo jų kitomis sakinio dalimis atskiriami žodžiai dažniausiai išryškinami, pabrėžiami (pvz., Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti). Gramatiškai apibrėžta žodžių tvarka negali būti keičiama bendravimo paskirties ar stiliaus sumetimais. Pvz., dabartinėje lietuvių kalboje gramatiškai apibrėžta prielinksnių vieta prieš linksnį (pvz., Ėjome į mišką; Namas be stogo), neiginio vieta prieš neigiamą žodį (pvz., Ne visi iš ten grįš; Ne tau daviau), klausiamosios dalelytės vieta sakinio pradžioje (pvz., Ar ateisi?).
2352