žols riedulỹs, sportinis riedulio žaidimas žolės aikštėje.
Taisyklės
Žaidžia 2 komandos po 11 žaidėjų (iš jų 1 vartininkas) stačiakampėje (91,4 × 55 m) dažniausiai sintetinės dangos aikštėje, kurios galuose yra 3,66 m pločio ir 2,14 m aukščio vartai su tinklu. Tikslas – riedmuša įstumti, įmesti, įridenti ar (smūgiuojant) įmušti riedulį (kamuoliuką) į vartus. Aikštėje kamuoliukas (jo masė 156–163 g) varomas riestomis lazdomis, liečiamas tik kairiąja plokščia lazdos dalimi. Nuošalės taisyklės nėra. Laimi komanda, pelniusi daugiau įvarčių. Įvarčiai įmušami 4 būdais: įžaidžiant, iš mažojo kampinio (skiriamas, kai besiginančios komandos žaidėjai paliečia kamuoliuką kūnu, kojomis arba ne pagal taisykles atakuoja varžovą savo smūgio zonoje), iš 6,4 m baudos metimo ir iš baudinio nuo 23 m linijos per 8 s varant kamuolį į vartus. Įvarčiai pelnomi tik iš smūgio zonos (pusapskritimio prieš vartus). Žaidžiama 2 kėliniai po 35 min (su 10 min pertrauka). Rungtynėms vadovauja 2 aikštės teisėjai.
žolės riedulio varžybos (centre Lietuvos rinktinės kapitonė Samanta Jakovlevaitė – Europos jaunių (iki 18 m.) II diviziono čempionato geriausia žaidėja; Vilnius, 2016)
Istorija
Manoma, žolės riedulys yra seniausias žaidimas su lazda ir kamuoliuku. Panašus į žolės riedulį žaidimas buvo žaidžiamas jau 2000 m. prieš Kristų Egipte, 1000 m. prieš Kristų Etiopijoje. Jį mėgo senovės graikai, romėnai, actekai. Šiuolaikinis žolės riedulys pradėtas žaisti 18 a. viduryje Didžiosios Britanijos mokyklose. 1861 Londone įkurtas pirmasis vyrų žolės riedulio klubas, 1886 įkurta Didžiosios Britanijos žolės riedulio asociacija, 1887 Oksfordo universitete – moterų žolės riedulio komanda. 1908, 1920 ir nuo 1928 vyrų, nuo 1980 moterų žolės riedulys yra olimpinių žaidynių programoje. Daugiausia (8 kartus) olimpiniais čempionais tapo Indijos vyrų, 3 kartus – Australijos ir Olandijos moterų rinktinės. 1924 įkurta Tarptautinė žolės riedulio federacija (Fédération Internationale de Hockey sur Gazon, FIH; ji 2013 vienijo 127 valstybių federacijas), 1927 – Tarptautinė moterų žolės riedulio asociacijų federacija, kuri 1982 prisijungė prie Tarptautinės žolės riedulio federacijos. Pasaulio žolės riedulio taurės vyrų varžybos rengiamos nuo 1971, moterų – nuo 1974; pasaulio vyrų žolės riedulio taurę daugiausia (4 kartus) laimėjo Pakistano, moterų (7 kartus) – Olandijos rinktinės. Europos žolės riedulio federacija (European Hockey Federation, EHF; įkurta 1968); 2011 vienijo 45 nares (L. Čaikauskas nuo 2003 Vykdomosios tarybos, R. Čaikauskas 2007–09 Trenerių komiteto narys). Nuo 1970 vyksta Europos vyrų, nuo 1984 – moterų čempionatai. Europos žolės riedulio lyga (Euro Hockey League, EHL; įkurta 2007) rengia 5 etapų varžybas.
Lietuvoje
Lietuvoje žolės riedulys pradėtas žaisti 1930 Klaipėdos krašte. Po 1934 vokiški klubai sunyko ir žolės riedulio varžybos nutrūko. 1955 Lietuvos kūno kultūros instituto studentus su žolės rieduliu supažindino V. Griešnovas, jo iniciatyva Kaune suburta vyrų žolės riedulio miesto rinktinė (sudaryta iš ledo ritulininkų) 1955 žaidė I sąjunginiame turnyre Maskvoje ir užėmė 5 vietą, 1956 Lietuvos rinktinė (Žalgiris) II sąjunginiame turnyre Leningrade – 7 vietą. 1977 F. Paškevičius subūrė Šiaulių Tauro moterų žolės riedulio komandą, kuri 1979 SSRS I lygos pirmenybėse užėmė 1 vietą ir pateko į aukščiausiąją lygą (1980 joje užėmė 7 vietą). 1978 įkurta Lietuvos žolės riedulio federacija (LŽRF; prezidiumo pirmininkas F. Paškevičius). 1978 surengtas I Lietuvos uždarų patalpų moterų, 1984 – vyrų čempionatas. 1979 įvyko I Lietuvos moterų žolės riedulio čempionatas. 1983 F. Paškevičius įkūrė pirmą klubinę vyrų žolės riedulio komandą – Kėdainių Chemiką (ji laimėjo pirmąjį uždarų patalpų vyrų žolės riedulio 6 komandų turnyrą). 1984 Plungėje įvyko pirmosios oficialios žolės riedulio varžybos – I Lietuvos uždarų patalpų vyrų žolės riedulio taurės turnyras (laimėjo Kėdainių Chemikas), I Lietuvos vyrų žolės riedulio taurės finalinės varžybos (laimėjo Plungės Buitis), 1985 – I Lietuvos vyrų žolės riedulio čempionatas (dalyvavo 10 komandų), laimėjo Vilniaus miesto I rinktinė. 1985 moterų komanda Tauras laimėjo SSRS čempionato bronzos medalius ir taurę, po 1987 – SSRS taurę. Europos bronzos medalius pelnė O. Šimkutė-Kanaporienė ir V. Povilonytė-Čaikauskienė (su SSRS moterų rinktine). 1988 ir 1989 SSRS jaunių čempione tapo Lietuvos merginų rinktinė. 1989 vartininkė R. Baniulytė-Čepienė, žaidėjos R. Kriščiūnaitė ir R. Pilkauskaitė (su SSRS jaunimo rinktine; treneris R. Čaikauskas) pasaulio čempionate Kanadoje laimėjo bronzos medalius. 1990 įkurta Pasvalio moterų komanda Svalia, kuri dalyvavo SSRS I lygos čempionate (Lietuvai atsiskyrus nuo SSRS komanda išformuota). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Šiaulių komanda Tauras-Eurovil 1993 Europos čempionų taurės turnyro B divizione pelnė kelialapį į A divizioną, 1995 (Šiaulių pavadinimu) tarp stipriausių Europos klubų užėmė 3 vietą. Šiaulių Gintros komanda 2002 Europos šalių čempionų taurės turnyro A divizione užėmė 4 vietą. Lietuvos moterų rinktinė (treneriai R. Čaikauskas, V. Vaičeliūnas) 1999 Europos čempionato finalinėse varžybose užėmė 8 vietą ir pateko į pasaulio čempionatą. Europos uždarų patalpų riedulio čempionų taurės turnyruose Lietuvos klubai nuo 1994 rungtyniauja tik A divizione ir net 6 kartus užėmė 4 vietą, 2002 Lietuvos moterų rinktinė tapo Europos vicečempione, 2003 I pasaulio čempionate užėmė 6 vietą. Lietuvos jaunimo (iki 21 m.) rinktinė 1999 laimėjo Europos uždarų patalpų čempionato sidabro medalius, 2001, 2009 tapo čempione, 2003 ir 2007 pelnė bronzos, 2005 – sidabro medalius. Žolės riedulio tarptautinės kategorijos teisėjai: V. Čaikauskienė (2004), R. Chmeliauskas (2001), V. Bagdanskienė (2009, 2010), O. Kanaporienė (2008; 2002 Europos žolės riedulio federacijos komisarė), D. Lidaitė (2012). 2013 Lietuvos žolės riedulio federacija vienijo 17 klubų, žolės riedulį žaidė apie 1200 vyrų ir moterų, dirbo 17 etatinių trenerių, 2018 žolės riedulį žaidė 1781 sportininkas, dirbo 50 trenerių.
L: F. Paškevičius Žolės riedulys Lietuvoje Vilnius 2002.