žolnis áugalas (herba), augalas, kurio antžeminės dalys nesumedėjusios ir nepalankiu laikotarpiu (žiemą, per sausras) apmiršta arba sudžiūva. Daugumos žolinių augalų stiebai gyvi išlieka vieną vegetacijos sezoną arba yra trumpaamžiai (pvz., kai kurių atogrąžų ir paatogrąžių kraštų žolinių augalų stiebai gyvi išlieka kelerius metus). Žolinių augalų stiebuose nėra antrinio gaminamojo audinio – brazdo arba jis labai menkai išsivystęs, todėl žoliniai augalai antriniu būdu nestorėja.
Pagal gyvenimo trukmę žoliniai augalai skirstomi į vienamečius, dvimečius ir daugiamečius. Vienamečiai žoliniai augalai per vieną vegetacijos sezoną išauga iš sėklų, subrandina vaisius ir nudžiūva. Dvimečiai žoliniai augalai pirmaisiais metais išauga iš sėklų, antraisiais augimo metais žydi, dera ir sunyksta. Daugiamečiai žoliniai augalai išgyvena daug metų, nepalankų augti laikotarpį išgyvena jų požeminės dalys (šaknys, šakniastiebiai, stiebagumbiai, svogūnai).
Tarpinę padėtį tarp žolinių ir sumedėjusių augalų užima puskrūmiai. Žoliniai augalai generatyvinės brandos amžių pasiekia daug greičiau negu sumedėję (medžiai, krūmai, krūmokšniai) ir daugiau energijos skiria dauginimuisi. Žoliniai augalai yra pievų, stepių, pusdykumių ir kitose ekosistemose vyraujantys augalai.
849