Zond 1 bepilotis erdvėlaivis
„Zond“, SSRS bepiločiai erdvėlaiviai, 1964–70 naudoti Venerai, Marsui, Mėnuliui ir tarpplanetinei terpei tirti. Zond 1–Zond 3 sukonstruoti Veneros erdvėlaivio pagrindu ir buvo skirti Veneros, Marso ir Mėnulio tyrimams. Masė 890–960 kg. Į kosmosą buvo paleidžiami nešančiosiomis raketomis Molnija. Zond 1 paleistas 1964 04 02 Veneros link, Zond 2 – 1964 11 30 Marso link (ryšys su abiem Zond nutrūko dar nepasiekus planetų aplinkos), Zond 3 – 1965 07 18 Mėnulio link (1965 07 20 praskriedamas pro Mėnulį apie 1 h fotografavo nematomąją Mėnulio pusę ir siuntė nuotraukas į Žemę). Zond 4–Zond 8 sukonstruoti erdvėlaivių Sojuz pagrindu ir buvo skirti Mėnulio tyrimams ir pasirengimui saugiems pilotuojamiems skrydžiams į Mėnulį ir atgal į Žemę. Turėjo sandarų nuleidžiamąjį modulį kosmonautų įgulai. Masė 5140–5971 kg.
Į geocentrinę orbitą Zond (be kosmonautų įgulos) iškeldavo nešančiosios raketos Proton. Zond 4 (paleistas 1968 03 02) skrydis į geocentrinę orbitą skirtas tik Zond valdymo sistemų ir aparatūros bandymams. Zond 5–Zond 8 (paleisti 1968 09 14, 1968 11 10, 1969 08 07 ir 1970 10 20) iš šios orbitos startuodavo Mėnulio link, po 4 d pasiekdavo jo aplinką, jį apskriedavo, fotografuodavo, tirdavo tarpplanetinę erdvę, po to grįždavo atgal, 7 skrydžio dieną Zond nuleidžiamas modulis nusileisdavo ant Žemės. Kai Jungtinių Amerikos Valstijų astronautai išsilaipino Mėnulyje, SSRS nutraukė pilotuojamų skrydžių į Mėnulį programą.
3018