zoochòrija (zoo… + gr. choreō – plintu), augalų vaisių ir sėklų bei kitų diasporų (gemalinių pumpurų, sporų) plitimas dėl gyvūnų veiklos. Daugelis zoochorija plintančių augalų turi specialiai pritaikiusius vaisius ir sėklas. Skiriami 3 zoochorijos tipai: epizoochorija, endozoochorija ir sinzoochorija. Epizoochorija – gyvūnai išplatina atsitiktinai prie kailio, plunksnų ar kūno kitų dalių prikibusius vaisius. Tokiu būdu platinamų augalų vaisiai arba vaisynai yra kibūs arba lipnūs, turi įvairių išaugų. Endozoochorija – gyvūnai su išmatomis išplatina suėstuose arba sulestuose vaisiuose buvusias sėklas, kurios, praėjusios virškinamąjį traktą nepraranda daigumo. Tokiu būdu išplinta daugelio sultinguosius vaisius išauginančių augalų (pvz., ievų, medlievų, serbentų), kai kurių piktžolių sėklos. Sinzoochorija – gyvūnai išplatina maisto atsargai slepiamas augalų vaisius ir sėklas. Dalies vaisių ir sėklų nesuranda, todėl iš jų išauga nauji augalai. Zoochorija dar skirstoma į ornitochoriją (vaisius ir sėklas išplatina paukščiai) ir mirmekochoriją (sėklas, dažnai turinčias saldų apysėklį, platina skruzdėlės).
849