zoonòzės (zoo… + gr. nosos – liga), užkrečiamosios ligos, kuriomis serga žmogus ir gyvūnai. Sukėlėjus stuburiniai gyvūnai perduoda žmogui. Tai infekcinės gyvūnų ligos, kurių sukėlėjai per evoliuciją prisitaikė parazituoti tam tikros rūšies gyvūnų organizme. Infekcijos šaltinis – gyvūnai.
Skirstomos į naminių gyvūnų ir sinantropinių gyvūnų zoonozės ir laukinių gyvūnų, arba gamtines židinines infekcijas. Sukelia bakterijos (bruceliozę, žarnyno jersiniozę, leptospirozę, marą, salmoneliozę, tuliaremiją, botulizmą, stabligę, Laimo ligą), virusai (pasiutligę, hemoragines kontagines virusines karštliges, erkinį encefalitą, epideminį stomatitą, ornitozę), pirmuonys (leišmaniozę, toksoplazmozę), grybai (mikrosporiją, trichofitiją), kirmėlės (trichineliozę, teniozę, echinokokozę). Zoonozėms dar priskiriama galvijų peripneumonija, gyvulių ir paukščių pastereliozė, arklių pažandės ir kitos ligos. Zoonozės sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą, odą (įkandus užsikrėtusiai erkei). Užsikrečiama prižiūrint sergančius gyvulius, juos skerdžiant, dorojant mėsą, perdirbant gyvūninės kilmės žaliavą (odą, vilną, kailius), valgant nepakankamai išvirtą ar iškeptą mėsą, geriant nevirintą pieną, ilsintis arba dirbant gamtiniuose ligų židiniuose. Vienos zoonozės paplitusios visame pasaulyje, kitos – tik tam tikrose geografinėse zonose.
Profilaktika: sergančių gyvulių išaiškinimas, izoliavimas, gydymas arba naikinimas, profilaktinis gyvūnų skiepijimas, specialių individualių apsaugos priemonių naudojimas, tinkamas laikymas, maisto produktų apdorojimas.
1955