Zsigmond Kemény

Kemény Zsigmond (Žigmondas Kèmėnis) 1814 06 12Alvinc (dab. Vințu de Jos, Rumunija) 1875 12 22Pusztakamarás (dab. Cămăraşu, Rumunija), vengrų rašytojas. Baronas. Vengrijos mokslų akademijos narys (1843). Budapešte studijavo teisę, Vienoje – gamtos mokslus. 1848 – Nacionalinio Susirinkimo deputatas, vėliau – Vidaus reikalų ministerijos patarėjas. Publicistikoje (Po revoliucijos / Forradalom után 1850, Dar vienas žodis po revoliucijos / Még egy szó a forradalom után 1851) skelbė savo antirevoliucines nuostatas, tikėjo susitaikymo su Austrija galimybe. 1855–69 laikraščio Pesti Napló redaktorius. Socialiniame buitiniame romane Vyras ir žmona (Férj és nő 1852) aprašė to meto aristokratijos krizę. Istoriniuose romantiniuose romanuose Našlė ir jos duktė (Özvegy és leánya 1855), Fanatikai (Rajongók 1859), Rūstus metas (Zord idő 1862) pavaizdavo 16–17 amžiaus religines ir politines kovas Vengrijoje; būdinga nepasitikėjimas liaudies judėjimu, pesimistinės nuotaikos, fatalizmas.