vienkinkis žuobris: 1 – rankenos, 2 – ranktūris, 3 – tvėrė, 4 – išara, 5 – verstuvės, 6 – kilnojamoji verstuvė, 7 – ienos, 8 – noragas
žúobris, vienadantis žemės ūkio padargas su verstuvėmis žemei arti. Seniausias verčiantis vagą padargas, tarpinis tarp arklo ir žagrės. Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 16 a. (M. Daukšos Postilėje). Sudarė ranktūris, kastuvo pavidalo išara su plačiu trikampiu geležiniu noragu, 3 verstuvės (dvi nejudamosios – medinės lazdos, kurių apatiniai galai užkišti už norago, viršutiniai virvutėmis pririšti prie ranktūrio, ir viena kilnojamoji, perkeliama iš vienos norago pusės į kitą), 3 rankenos, ienos arba grąžulas. Lengva dirva buvo ariama dažn. vienkinkiu, sunki – dvikinkiu žuobriu. Ardamas artojas žuobrį kreipdavo į tą pusę, į kurią reikėjo versti vagą. Daugiausia Vidurio Lietuvoje naudotas iki 19 a. pabaigos.