žurnalstika (pranc. journal – laikraštis, žurnalas), profesinė veikla, kurią sudaro visuomenei svarbios informacijos rinkimas, tyrimas, redagavimas ir periodinis platinimas. Žurnalistikos terminas apima ir žiniasklaidoje paskelbtas žurnalistų teksto, vaizdo ir garso publikacijas (rašinius, nuotraukas, piešinius, laidas, filmus ir kita), taip pat mokslą, tyrinėjantį žiniasklaidos raidą, teoriją, praktiką ir poveikį visuomenei. Žurnalistikos pagrindiniai tikslai: informaciniai, aiškinamieji (interpretaciniai), valdžios kontrolės, nukentėjusiųjų nuo neteisingumo gynimo, auklėjamieji, kultūriniai šviečiamieji (būdingesni pirmiesiems laikraščiams ir žurnalams), naujų idėjų sklaidos. Nedemokratinėse šalyse žurnalistika kartais atlieka ir ideologijos bei politinės propagandos uždavinius. Žurnalistika gali būti skirstoma pagal informacijos perdavimo būdą (spaudos, televizijos, radijo, interneto žurnalistika, fotožurnalistika), tyrimo sritį (politikos, ekonomikos, mokslo, kultūros, religijos, kelionių, sporto žurnalistika), tyrimo pobūdį (informacinė, analitinė, tiriamoji, duomenų, bulvarinė, sensacijų žurnalistika). Jos žanrai: informaciniai (žinutė, interviu, reportažas), analitiniai (komentaras, straipsnis, apžvalga, reitingas), meniniai publicistiniai (esė, apybraiža, feljetonas).
Žurnalistų veiklą reguliuoja įstatymai, etikos kodeksai ir kiti teisiniai aktai. Demokratinėse šalyse garantuojama spaudos laisvė, ją gali užtikrinti tik nepriklausoma žiniasklaida. Žurnalistai daugelyje šalių turi ypatingą teisinį statusą, naudojasi kai kuriomis privilegijomis (pvz., gali nemokamai lankytis įvairiuose renginiuose, muziejuose). Kai kuriose šalyse (tarp jų ir Lietuvoje) žurnalistai turi teisę neatskleisti savo informacijos šaltinių (išskyrus įstatymų numatytais atvejais). Pagal tarptautinę teisę, per karą su patekusiais į nelaisvę žurnalistais turi būti elgiamasi kaip su civiliais ir jie turi būti išduoti tai valstybei, kurios piliečiai jie yra. Etikos kodeksuose išdėstytos žurnalistų veiklos etinės normos – žurnalistai privalo laikytis teisingumo, tikslumo, nešališkumo, sąžiningumo, atsakingumo, demokratiškumo, humanizmo, nekaltumo prezumpcijos ir kitų principų.
Žurnalistikos atsiradimas susijęs su spaudos išradimu, 17 amžiuje atsiradusiais periodiniais leidiniais. 19 amžiuje pradėjo veikti informacinės agentūros, 20 amžiuje – radijas, televizija ir internetas.
LIETUVOJE žurnalistų veiklą reglamentuoja Visuomenės informavimo įstatymas (1996) ir kiti teisiniai aktai, taip pat vadovaujamasi Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu (2005), Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija Dėl žurnalistinės etikos (1993). Dar visuomenės informavimas, žiniasklaida, žurnalistas, Lietuvos žiniasklaida.