žuvininkỹstė, žuvų natūralių išteklių apsauga ir eksploatavimas, žuvų veisimas, auginimas ir priežiūra gamtiniuose vandenyse ir dirbtiniuose vandens telkiniuose (tvenkiniuose, baseinuose, varžose).
Skirstoma į natūraliąją ir intensyviąją žuvininkystę. Natūralioji žuvininkystė skirstoma į jūrų ir vidaus vandenų. Naudojamos šios priemonės: žuvų neršto apsauga, neršto sąlygų gerinimas, žuvų aklimatizacija, jų išteklių gausinimas. Išteklius gausinti aktualu todėl, kad praeivės žuvys (eršketai, lašišos, šlakiai, perpelės), gyvenančios jūrose, neršia upėse. Hidrotechniniai įrenginiai (užtvankos ir kiti statiniai) užtveria nerštavietes, žuvys į jas nepatenka ir neišneršusios žūva. Hidrotechniniuose įrenginiuose įtaisomos žuvų pralaidos, vandens lygio pakėlimo ir žuvų apsaugos įrenginiai, atkuriamos ir gerinamos žuvų veisimo ir neršimo sąlygos, kad jos nežūtų. Kur trūksta natūralių nerštaviečių, įrengiamos dirbtinės arba žuvys veisiamos dirbtinai – pereinama prie intensyviosios žuvininkystės. Ji skirstoma į tvenkinių, ežerų ir specialių baseinų žuvininkystę. Intensyviosios žuvininkystės priemonės: spermos rinkimas, ikrų rinkimas, apvaisinimas ir inkubavimas, žuvų šėrimas, jų auginimas iki prekinės produkcijos arba išleidimas į natūralius vandenis.
žuvų auginimo ferma jūroje
Seniausia tvenkinių žuvininkystė, specialių baseinų žuvininkystė atsirado 20 a. pabaigoje. Juose reguliuojamas žuvų auginimas nuo veisimo iki prekinės produkcijos gavimo. Žuvininkystė sparčiai plėtojama Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje, Pietų Korėjoje, Rusijoje, Kanadoje, Švedijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje. Šios valstybės turi daug natūralių vandenų, ilgas jūrų ir vandenų pakrantes. Jų žuvivaisos įmonės kasmet į natūralius vandenis išleidžia milijardus vertingų žuvų jauniklių, reprodukuoja žuvų išteklius, rūpinasi žuvų apsauga. Dar prieš Kristų žuvys buvo auginamos Kinijoje, Romos imperijoje. Kinijoje į kūdras ir tvenkinius suleisdavo upėse ir ežeruose sugautų žuvų ikrus (juos inkubuodavo) arba jauniklius ir juos augindavo. Romos imperijoje būdavo įrenginių gyvoms žuvims laikyti ir tvenkinių su jūros vandeniu žuvims auginti. Viduramžiais Europoje žuvis daugiausia augino vienuoliai. 14 a. žuvys tvenkiniuose buvo auginamos daugelyje Europos šalių. Pirmuosius mokslinius darbus apie žuvų auginimą ežeruose parašė K. Lundas (1725–87; Švedija). 1840–50 Prancūzijoje pradėta dirbtinai apvaisinti ir inkubuoti upėtakių ikrus. 1853 Huningue (Prancūzija) pradėjo veikti pirmoji pasaulyje žuvivaisos įmonė. 1890 pasaulyje buvo apie 500 žuvivaisos įmonių.
1998
1991