žuvininkỹstės tvenkinỹs, tvenkinys žuvims veisti, auginti, laikyti, saugoti nuo ligų. Labiausiai paplitę karpių žuvininkystės tvenkiniai. Jiems reikalingi šie tvenkiniai: reproduktorių (subrendusių karpių), pakaitiniai (būsimųjų reproduktorių), neršto (reproduktorių nerštui) ir mailiaus (karpių lervų auginimui iki jauniklių). Karpiai kartais veisiami inkubatoriuose; vietoj neršto tvenkinių įrengiami priešnerštiniai tvenkiniai. Karpiams auginti dažniausiai reikia tokių tvenkinių: auginimo I eilės (pirmų metų), auginimo II eilės (antrų metų) ir ganymo (ganyklinių). Šie žuvininkystės tvenkiniai veikia tik šiltuoju metų laiku, šaltuoju metų laiku karpių šiųmetukai ir dvimetukai perkeliami į atitinkamus žiemojimo tvenkinius. Iš ganymo tvenkinių suaugę (prekiniai) karpiai perkeliami į karpių sandėlius – specialius tvenkinius arba baseinus, iš kurių išvežami parduoti. Vasaros ir žiemojimo tvenkiniai būna atskiri karpių amžiaus atitinkamoms grupėms bei patelėms ir patinams. Karantino tvenkiniai naudojami saugoti karpius nuo ligų. Dar būna vandens atsargų tvenkiniai (vandens talpyklos). Karpių žuvininkystės tvenkiniai vietovėje išdėstomi nuosekliai, lygiagrečiai ir mišriai. Nuosekliai žuvininkystės tvenkiniai išdėstomi siauruose mažų upelių slėniuose, dažniausiai tik ganymo tvenkiniams sudaryti. Svarbu, kad žiemojimo žuvininkystės tvenkiniai būtų prie pagrindinio arba prie reguliavimo tvenkinio. Visuose žuvininkystės tvenkiniuose kasamas bent vienas drenažinis apie 0,5 m gylio griovys, nukreiptas į tvenkinio vandens išleistuvą. Žuvininkystės tvenkiniuose yra hidrotechninių statinių: žemių užtvankų dažniausiai su šachtinėmis vandens pralaidomis, dambų, t. p. supiltų iš žemių (grunto). Kasami vandens tiekimo ir nuleidimo kanalai, klojami vamzdžiai, įrengiami tvenkinių vandens įleistuvai ir išleistuvai.
2335
-tvenkinys