žvaigždýnas, apibrėžtas dangaus sferos plotas, kuriame yra į jį projektuojamų šviesesnių žvaigždžių grupė, sudaranti kokią nors įsimintiną geometrinę figūrą. Žvaigždyno plote esančios žvaigždės nesudaro tarpusavyje susietos fizinės grupės, bet yra pasklidusios skirtingu nuotoliu nuo Žemės ir viena nuo kitos. Žvaigždynai padeda surasti ir identifikuoti žvaigždes, Saulės sistemos objektus, dirbtinius Žemės palydovus ir kitus objektus. Visas dangaus sferos plotas padalintas į 88 žvaigždynus. Jų tikslias ribas pagal astronomines koordinates, lotyniškus pavadinimus ir jų 3 raidžių santrumpas 1930 patvirtino Tarptautinė astronomijos sąjunga.
Per žmonijos istoriją visos pasaulio tautos ir civilizacijos stebėjo danguje matomus objektus ir reiškinius. Šviesesniųjų žvaigždžių grupės, sudarančios išskirtines figūras, buvo tapatinamos su mitologiniais personažais, gyvūnais ar realiais objektais ir ilgainiui gavo jų vardus. Skirtingos tautos, tyrinėdamos tas pačias žvaigždžių grupes, kartais pamatydavo panašias alegorines figūras, kartais ir visai kitokias, pvz., Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynas daugelyje pasaulio tautų vadinamas Didžiąja Loke, kai kuriose tautose – Vežimu, Plūgu, net Karstu. Dabartinių žinomų žvaigždynų pagrindą sudaro 48 žvaigždynai, Klaudijo Ptolemajo aprašyti ir matomi iš Žemės šiaurės pusrutulio. Jie papildyti dar 40 žvaigždynų, kuriuos 16–18 a. sudarė Europos astronomai ir kartografai (Pieteris Dirkszoonas Keyseris, Frederickas de Houtmanas, Petrus Plancius, J. Hevelius, N.-L. de Lacaille’is), ištyrinėję dangaus pietinės hemisferos žvaigždes ir taip papildę Klaudijo Ptolemajo aprašytus žvaigždynus. Vieną žvaigždyną, pavadinęs Poniatovskio Tauru, buvo sudaręs ir Vilniaus universiteto astronomas M. Počobutas, bet pasiūlymas nebuvo priimtas.
Liūto žvaigždyno iliustracija iš J. Heveliuso žvaigždžių katalogo Firmamentum Sobiescianum sive Uranographia (1690)
Žvaigždynų ryškesnės žvaigždės (pradedant nuo didžiausio spindesio) žymimos graikų raidėmis nurodant ir žvaigždyno pavadinimą, pvz., didžiausio spindesio Gulbės žvaigždyno žvaigždė yra Gulbės α (tarptautinis žymėjimas α Cyg), po jos seka mažesnio spindesio žvaigždė Gulbės β (β Cyg). Žvaigždynai, per kuriuos eina Saulės, Mėnulio ir Saulės sistemos planetų metinio judėjimo regimieji takai, vadinami Zodiako žvaigždynais. Tradiciškai jų yra 12: Žuvys, Avinas, Tauras, Dvyniai, Vėžys, Liūtas, Mergelė, Svarstyklės, Skorpionas, Šaulys, Ožiaragis, Vandenis. Nustačius tikslias žvaigždynų ribas, pasirodė, kad tarp jų įsiterpė ir tryliktasis žvaigždynas – Gyvatnešis, bet dažniausiai Zodiako žvaigždynui jis nepriskiriamas. Lietuvoje matomi visi 28 šiaurinės hemisferos ir dar 35 pietinės hemisferos žvaigždynai.
Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždynas
1
* Lietuvoje nematomas
3018