žvaigždži mirgjimas, spartus ir netaisyklingas žvaigždžių spindesio ir spalvos kitimas, kurį sukelia skirtingo tankio (ir temperatūros) judantys Žemės atmosferos sluoksniai. Juose šviesos spinduliai keičia kryptį, skaidosi į spalvotus spindulius. Į stebėtojo akį patenka kintamo intensyvumo ir atspalvio šviesos srautas, todėl atrodo, kad kinta žvaigždės spindesys ir spalva. Žvaigždžių mirgėjimas priklauso nuo oro būsenos ir vietos danguje. Jis stipriausias arti horizonto. Planetos beveik nemirga. Dėl palyginti mažo nuotolio danguje jos turi mažo skritulio pavidalą (žvaigždės atrodo kaip šviečiantys taškai). Atskirų skritulio vietų (taškų) mirgėjimas dengia vienas kitą ir suminis planetos spindesys išlieka beveik pastovus.
906